Apie vaikų savijautos pagerėjimą pasakoja ir autizmu sergančių mažamečių tėvai. Pasitaikė ne vienas atvejis, kai persodinus išmatas vaikas pasidarė ramesnis, mažiau išrankus maistui.
Apie naudingas bakterijas žinoma nuo seno. Kefyras ar raugintos pasukos buvo ne tik maistas, bet ir gydymo priemonė. Tai gelbėdavo moteris ir ištikus makšties pienligei vaginozei.
Liaudies medicinoje nebuvo tokio žodžio kaip probiotikai, tačiau visi puikiai žinojo, kad tokie gėrimai padeda žarnynui ir išvaduoja nuo įvairių negalavimų.
Pastaruoju metu mokslininkai tyrinėja ne tik žarnyno mikrobiotos įtaką, bet domisi ir odos, burnos, ausų, kvėpavimo takų mikrobiota.
– Ar įmanoma pagal žarnyno bakterijas išskirti tam tikras žmonių grupes, kaip skiriamos kraujo grupės? Ar tokia klasifikacija duotų ką nors gero? – paklausiau Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Vaikų ligoninės profesoriaus V.Urbono.
– Dar 2011 metais prestižiniame žurnale „Science“ buvo paskelbtas darbas apie tai, kad yra trys žarnyno enterotipai.
Tikiu, kad yra tokie enterotipai, tai leidžia pagrįsti išmatų persodinimas.
Pasitaiko atvejų, kai to paties donoro išmatos persodinamos ne vienam, o keliems ligoniams, bet rezultatai būna skirtingi: vieniems tai padeda, kitiems – ne.
Vadinasi, vienų pacientų mikrobiota gali būti panaši į donoro žarnyno bakterijas, o kitų – ne. Galime daryti išvadą, kad vieniems pacientams reikia vieno donoro, kitiems – kito.
Toks biologinis suderinamumas būtinas perpilant donoro kraują, persodinant įvairius organus ar audinius.
Galbūt kai kam atrodo, kad išmatų persodinimas yra sugrįžimas į viduramžius, kai dar niekas nežinojo, kas yra kraujo grupės, nebuvo žinoma, kad avies ar kito gyvulio kraujo negalima perpilti žmogui, todėl tokias procedūras lydėdavo tragedijos.
– Ar yra darbų, įrodančių, kad pakeitus žarnyno bakterinį turinį įmanoma padėti žmonėms, kenčiantiems ne tik nuo virškinimo sutrikimų, bet ir nuo tokių psichikos ligų kaip autizmas ar šizofrenija?
– Tai – daug vilties teikiantys darbai. Bet tokių psichikos ligų kaip autizmas ar šizofrenija, depresija, nervinė anoreksija dar niekam nepavyko išgydyti tokiu metodu.
Kita vertus, yra duomenų, įrodančių, kad galima palengvinti žmogaus savijautą, taip pat ligos eigą, – kai kuriais atvejais tai svarbu, ypač tada, jei taikome šalutinio poveikio nesukeliančius gydymo metodus.
– Vaikų ligoninėje atlikta ne viena tokia procedūra. Kodėl pasirinkote sergančius autizmu?
– Autizmas – tai raidos sutrikimas. Ši liga pasižymi tuo, kad sunku įrodyti vieno ar kito metodo veiksmingumą.
Tai nėra tokia liga kaip kosulys ar viduriavimas, kai vaikui duodi vaistų ir nebelieka negalavimų.
Kalbėdami apie autizmo gydymą remiamės tėvų pasakojimais ir įžvalgomis apie tai, kaip jų atžalos valgo, elgiasi, jaučiasi. Tai – subjektyvus vertinimas.
Yra tėvų, kurie pripažino, kad po tokios procedūros vaikas pasidarė kur kas atviresnis, lengviau bendrauja, nebijo išeiti į gatvę. Esu girdėjęs mamos pasakojimą, kaip jos vaikas pirmą kartą atsisėdo ant dviračio ir pasijuto laimingas.
Buvo ir stebuklų – viena mama sakė: „Mano sūnus nekalbėjo aštuonerius metus, o neseniai ištarė tris žodžius.“
Aišku, sunku pasakyti, ar tai didelė pažanga. Tačiau mamai tai daug reiškia.
Autizmu sergantys vaikai gauna ir kitokią terapiją, todėl medicinos specialistai susiduria su tokia situacija, kai lieka neaišku, ar tu gydai, ar ligos eiga yra tokia, kad pagerėjimas gali ateiti ir be paskirtų vaistų.
Visada įspėju tėvus: „Nesitikėkite, kad mes išgydysime autizmą.“ Tačiau verta pabandyti, jei vaikas skundžiasi ne tik autizmu, bet ir tam tikrais virškinimo sutrikimais.
Maždaug 70–80 proc. autizmu sergančių vaikų kenčia nuo vidurių užkietėjimo, pūtimo ar viduriavimo, pilvo skausmų. Tokius negalavimus išmatų persodinimas lengviausiai pašalina.
Kita vertus, efektas būna ir tiems vaikams, kurie neturi virškinimo sutrikimų.
Žarnyno mikrobiotos pakeitimas – saugus metodas, nes iki šiol nėra nė vieno aprašymo, kad vaikams būtų labai rimtų komplikacijų.
– Ar išmatų donoru gali būti artimieji: broliai, seserys, tėvai?
– Persodinant donoro organą atliekama įvairių tyrimų, nes atsižvelgiama į biologinį suderinamumą ir daugybę kitų veiksnių. Išmatų donoro parinkimas labiau susijęs su teoriniais dalykais, bet ne praktika.
Sveiki vaikai retai turi kokią nors infekciją ir ne dėl jos mums reikėtų labiausiai nuogąstauti.
Taip pat būtina atsakyti į klausimą, ar persodindami išmatas neperkelsime tokių bakterijų, kurios atsakingos už tam tikrų ligų išsivystymą, pavyzdžiui, alergijos, autoimuninės ar onkologinės ligos.
Atrinkę donorus vaikus turime įvertinti, ar jų seneliai, tėvai neturi polinkio sirgti tam tikromis ligomis.
Turi būti sveikas ne tik donoras, bet ir jo genealogija.
Vakaruose ne visada į tai atsižvelgiama. Kai kuriose šalyse donoro išmatos yra šaldomos.
Mes to nedarome, nes šaldant dalis bakterijų žūva. Yra valstybių, kur išmatos džiovinamos ir naudojamos kapsulėmis. Jos ištirpsta plonajame žarnyne.
Yra šalių, kuriose prieštaraujama, kad vaikai būtų išmatų donorai. Tačiau man kur kas neetiškiau atrodo toks veiksmas, kai sveiko mažamečio išmatos nuleidžiamos į klozetą, nors galėtų būti naudojamos sunkioms ligoms gydyti.
– Kokiems ligoniams labiausiai padeda naujas metodas?
– Išmatų persodinimo era prasidėjo 2013 metais, kai žurnale „New England Journal of Medicine“ buvo paskelbtas straipsnis apie Nyderlandų medikų rezultatus, gautus gydant bakterijos Clostridium difficile (CD) sukeltą viduriavimą vienkartiniu išmatų persodinimu.
Nuo to laiko prasidėjo susidomėjimas šiuo nauju metodu visame pasaulyje.
Niekas jau neabejoja, ką reikia daryti diagnozavus pavojingą bakteriją, nes išmatų persodinimas tapo praktiniu metodu. 90–100 proc. atvejų parodo, kad bakterija CD išnyksta persodinus išmatas.
Pamatę fantastinį rezultatą daugelis mokslininkų pasuko kita linkme – ėmė ieškoti atsakymo, ar įmanoma persodinus išmatas įveikti kitas ligas.
– Kaip nuo žarnyno darbo priklauso nuotaika? Galbūt ne veltui kinų gydytojai senovėje klausdavo ligonio ne „Kaip jautiesi“, o „Kaip tavo viduriai?“
– Didžiausias endokrininis organas, gaminantis įvairius hormonus, taip pat laimės hormonu vadinamą serotoniną, yra žarnynas. Net 95 proc. serotonino pagaminama žarnyne, o depresijai gydyti vartojami vaistai pasižymi tuo, kad didina serotonino kiekį galvos smegenyse.
Jei pavyktų padidinti serotonino kiekį žarnyne, galbūt jo daugiau patektų į kraujotaką, pasiektų smegenis ir nereikėtų vartoti antidepresantų.
Žarnyno bakterijos taip pat išskiria daug vertingų produktų, patenkančių į kraujotaką ir nukeliaujančių į smegenis. Žarnyno ir galvos smegenų ryšys seniai žinomas ir plačiai tyrinėjamas.
Geriausias pavyzdys – vaikai, kuriuos vargina vidurių užkietėjimas.
Jei vaikas nesituština tris ar keturias dienas, būna nervingas, prastos nuotaikos, irzlus.
Dėl šios priežasties bandoma centrinės nervų sistemos ligas gydyti per žarnyną.
Per žarnyną stengiamasi gydyti ir metabolines ligas, taip pat širdies ir kraujagyslių ligas, aterosklerozę ir kitas.
– Kas atsitinka, jei žarnynas neatlieka savo darbo?
– Žarnyno aplinka nėra sterili, šioje teritorijoje kaip kokie pasieniečiai veikia specialios ląstelės – tai sargybiniai.
Vieni sargybiniai kontroliuoja, kad bakterijos, virusai, pirmuonys, toksinai nepatektų iš žarnyno į organizmo vidų, o kiti – stengiasi įleisti maisto medžiagas.
Imuninė žarnyno sistema privalo gerai atlikti šį darbą, o gebėjimas atskirti tai, kas pavojinga, nuo to, kas nepavojinga, yra vadinamas oraline tolerancija.
Ši tolerancija atlieka svarbų vaidmenį. Kai organizmas susipainioja ir ima reaguoti į pieno baltymą kaip į kokį nors ligos sukėlėją, tai gali paskatinti alergijos ir kitų autoimuninių ligų atsiradimą.
Amerikiečiai jau įteisino naują metodą
Pasaulyje yra vienintelė indikacija, kai išmatų persodinamas vertinamas kaip šiuolaikinis gydymo būdas, netgi kur kas geresnis nei brangių antibiotikų skyrimas.
Tai – viduriavimas, kurį sukelia bakterija Clostridium difficile (CD). Tai labai bloga bakterija, pažeidžianti storojo žarnyno gleivinę ir galinti sukelti mirtį, ypač vyresnio amžiaus žmonėms.
Kai kurie asmenys, taip pat kūdikiai, gali nešioti šią bakteriją ir nesirgti, bet daugeliui išsivysto bjaurus viduriavimas.
Ši infekcija yra linkusi kartotis, o tai reiškia, kad viduriavimas nuolat kartojasi. Kai kurios užsienio klinikos tokių ligonių netgi negydo vaistais.
Kadangi tyrimų rezultatai buvo akivaizdūs, JAV maisto ir vaistų administracija (FDA) įteisino išmatų persodinimą kaip medicininį metodą.
Lietuvoje toks gydymo būdas taikomas tiek Vilniuje, tiek Kaune.
