Skyriaus gydytojai toksikologai dar kartą primena pagrindinius apsinuodijimo simptomus ir pataria, ką turėtų daryti tėvai bei pedagogai. Tad būkite budrūs ir stebėkite savo vaikus bei jų elgesio pokyčius.
Visais atvejais, jei įtariama, kad vaikas apsinuodijo, jei buvo pastebėti įtarimą keliantys ar gyvybei pavojingi simptomai, geriausia nedelsiant kviesti greitąją medicininę pagalbą.
Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyriaus gydytojai toksikologai atkreipia dėmesį, kad apsinuodijus psichotropinėmis medžiagomis arba jas vartojant, simptomai gali būti labai įvairūs. Tai lemia konkrečios vartotos psichotropinės medžiagos poveikio mechanizmas.
– Jei apsinuodijama alkoholiu, jaučiamas sumišimas, būdinga sutrikusi, neaiški kalba, koordinacijos praradimas, gali varginti vėmimas, nereguliarus ar sulėtėjęs kvėpavimas, išblyškusi arba pamėlusi oda. Jei apsinuodijama itin stipriai, galima koma, smegenų pažeidimas ir mirtis.
Apsinuodijimo sunkumas priklauso nuo suvartoto alkoholio kiekio, įtakos turi, ar buvo valgyta, taip pat ar buvo rūkoma ir kaip konkretaus žmogaus organizmas toleruoja alkoholį. Alkoholiu apsinuodijusį žmogų, jei šis yra netekęs sąmonės, būtina paguldyti ant šono ir nedelsiant kviesti greitąją medicinos pagalbą.
– Pavartojus stimuliuojantį poveikį turinčios psichotropinės medžiagos (pvz.: kokaino, amfetamino, metamfetamino, ekstazio ir pan.), asmuo stipriai sujaudina, išgyvena euforiją, yra labai plepus, jį vargina nerimas, pakilęs kraujo spaudimas, dažnas širdies ritmas, dažnas kvėpavimas, haliucinacijos, prakaitavimas, pykinimas, vėmimas.
– Jei vartojamos mišraus poveikio psichotropinės medžiagos (kanapės, sintetiniai kanabinoidai, nikotinas ir pan.), žmogus atsipalaiduoja, išgyvena laimę, liūdesį, jį kamuoja dezorientacija, sutrinka laiko ir erdvės suvokimas, koncentracija, atmintis, sunku formuluoti mintis.
Didesnės tokių medžiagų dozės gali sukelti sustiprėjusius regos, uoslės, klausos, skonio pojūčius, nuotaikos ir jausmų kaitą, mieguistumą, panikos reakcijas. Taip pat gali pradėti varginti dažnas širdies ritmas, akių paraudimas, sutrikusi koordinacija, susiliejanti kalba, gali džiūsta burna ir gerklė, padidėti apetitas.
– Vartojant slopinantį poveikį sukeliančių psichotropinių medžiagų (pvz., opiatų), paprastai išryškėja šie simptomai: slopinama sąmonė ir kvėpavimas, susiaurėja vyzdžiai. Žmogus tampa mieguistas, pažemėja kraujo spaudimas, padažnėja širdies ritmas, slopinama virškinamojo kanalo motorika, suglemba raumenys. Jei tokiomis medžiagomis apsinuodijama sunkiai – ištinka kvėpavimo nepakankamumas (kvėpavimo dažnis siekia 2–4 k./min.), kvėpavimas gali ir apskritai sustoti.
– Pavartojus haliucinogeninį poveikį turinčių psichotropinių medžiagų (LSD, haliucinogenių grybų, meskalino, dimetiltriptamino, fenciklidino ir pan.), sutrinka garsų ir vaizdų suvokimas, žmogus mato iškreiptas formas, spalvas, dydį. Be iliuzijų, gali būti haliucinacijų (taip pat ir nemalonių ar bauginančių), sutrinka koordinacija, gali varginti pykinimas, vėmimas, depresija, baimė, stiprūs nerimo priepuoliai, savikontrolės praradimo jausmas, psichozė.
Šie simptomai gali kartotis po minėtų medžiagų vartojimo praėjus savaitei ar net keliems mėnesiams. Taip pat gali būti padažnėjęs pulsas, greitas kvėpavimas, pakilęs kraujo spaudimas, truputį pakilusi kūno temperatūra, gali varginti prakaitavimas, drebulys. Vyzdžių dydis gali kisti, labiau būdingi išsiplėtę vyzdžiai, gali padidėti aktyvumas, atsirasti traukuliai.
Norėdami pasikonsultuoti, visada galite kreiptis visą parą veikiančiu Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyriaus telefonu (8–5) 236 20 52.
