„Atsibudau po operacijos ir negalėjau patikėti – nieko neskauda“, – šypsojosi 64 metų gargždiškė, kuriai Klaipėdos medikai jau anksčiau buvo atlikę keturias operacijas.
Niekas negelbėjo, o pastaraisiais metais A.Antužienė saujomis gėrė vaistus ir galėjo pereiti tik per kambarį.
„Jau buvau kaip reikiant pabodusi Klaipėdos medikams, todėl jie pasiūlė važiuoti į Kauno klinikas“, – pasakojo moteris. Po pirmojo kontakto su Kauno klinikų medikais dar reikėjo laukti apie pusantrų metų. Ji tikino visiškai nesibaiminusi naujos procedūros ir buvo pasiryžusi bet kokiems išbandymams, kad tik atsikratytų skausmo.
Kauno klinikose jai pirmą kartą Lietuvoje implantuotas nugaros smegenų stimuliatorius. Jis skirtas padėti pacientams, kuriuos vargina lėtinis nugaros ar galūnių skausmas.
Kauno klinikų Neurochirurgijos klinikos Funkcinės neurochirurgijos sektoriaus vadovas doc. dr. Andrius Radžiūnas atskleidė, kad šis gydymo būdas nėra naujas, pirmąją operaciją kauniečiai atliko dar prieš 15 metų, tačiau anksčiau Valstybinės ligonių kasos neskyrė jam finansavimo.
Nors terapija labai efektyvi, ji brangi – stimuliatorius kainuoja daugiau kaip 10 tūkst. eurų.
„Galime suteikti tokią pačią pagalbą, kokią kolegos siūlo JAV, Vokietijoje ar Šveicarijoje“, – džiaugėsi A.Radžiūnas.
Pasak jo, procedūra nėra sudėtinga, ji trunka tik apie valandą. Elektrodai dedami į stuburo kanalą, atliekami bandymai ir tuomet įdedamas nuolatinis stimuliatorius.
Naujausi stimuliatoriai technologiškai smarkiai skiriasi nuo ankstesnių. Stimuliatorius implantuojamas visam gyvenimui, tereikia keisti bateriją. Gali būti naudojami ir įkraunami stimuliatoriai.
Stimuliatorius keičia skausmo suvokimą žmogaus galvos smegenyse. Priežastis nepanaikinama, bet pacientas jaučiasi nepalyginamai geriau.
A.Radžiūno skaičiavimais, šiuo metu yra daugiau kaip 60 pacientų, kuriems gali būti taikoma ši terapija, tačiau skausmą kenčiantys žmonės skaičiuojami tūkstančiais.
Pirminiame etape planuojama implantuoti 50 stimuliatorių, galimybes smarkiai riboja aprašas, kada galima taikyti šią terapiją.
Latvijoje ir Estijoje tokios operacijos neatliekamos, o štai Lenkijoje implantuojama apie 1000 stimuliatorių per metus.
„Tikrai matome daug skausmą kenčiančių pacientų, o priežastys gali būti įvairios“, – kalbėjo Kauno klinikų Anesteziologijos klinikos Skausmo gydymo poskyrio vadovė Liuda Brogienė.
Pasak jos, būna atvejų, kai jokios taikomos priemonės pacientui nepadeda. Naujasis gydymo būdas padeda sumažinti vartojamų medikamentų skaičių, pagerėja žmogaus emocinė savijauta.
„Tai nebūtinai kraštutinė gydymo priemonė, nes kiekvienas pacientas atsineša savo ligos istoriją“, – tikino gydytoja L.Brogienė.
Kauno klinikų Neurologijos klinikos Neurologijos skyriaus Periferinės nervų sistemos ir neuroraumeninių ligų sektoriaus vadovas prof. dr. Kęstutis Petrikonis neabejojo, kad šis metodas yra efektyvus ir galima jį taikyti savo pacientams.
Jis pirmą kartą apie šį metodą išgirdo prieš ketvirtį amžiaus, tačiau naujausios technologijos leidžia padėti ir tiems pacientams, kuriems anksčiau nebuvo galima padėti.
Pasak gydytojo K.Petrikonio, šiuo atveju gydymo efektyvumas siekia 100 proc. ir tai rodiklis, kuriuo medikai ne visada gali pasigirti.
