„Vaisingumo klinikos“ gydytojos akušerės ginekologės Redos Verbickienės teigimu, taip tikrai nėra. Nevaisingumą gali lemti tiek vyro, tiek moters sveikatos sutrikimai, tad ilgą laiką nepastojant, tiriami turi būti abu partneriai – ir vyras, ir moteris.
Amžius svarbu
Gydytojos R. Verbickienės teigimu, per pirmus 12 mėnesių pastoti pavyksta apie 75 proc. porų kai moters amžius yra iki 30 metų. Nuo 35 metų amžiaus moterų galimybė pastoti ženkliai sumažėja, tačiau moters reprodukcinis amžius siekia maždaug 43 metus, priklausomai nuo bendros moters sveikatos.
„Apskritai galimybė moterims pastoti pradeda mažėti nuo 35 metų amžiaus. Sveika moteris iki 30 metų amžiaus kiekvieną mėnesį turi maždaug apie 20 proc. galimybę pastoti, tuo tarpu nuo 40 metų amžiaus galimybė sumažėja drastiškai, vos iki 5 proc.“ – sako gydytoja akušerė ginekologė.
Ji pabrėžia, jog bėgantys metai mažina moterims tikimybę susilaukti vaikų, tačiau nevaisingumas nėra vien moterų problema. Remiantis moksline literatūra, moterų sveikatos problemos turi įtaką 20–35 proc. nevaisingumo atvejų, vyrų – 20–30 proc., o abiejų partnerių 25–30 proc. visų atvejų.
„Skaičiai yra išties panašūs, todėl galima drąsiai teigti, jog aiškinantis nevaisingumo priežastis turi būti tiriami ir vyras, ir moteris“, – pažymi gydytoja R. Verbickienė ir priduria: jei porai mylintis du ar tris kartus per savaitę ir tai reguliariai darant ilgiau nei 12 mėnesių nepavyksta pastoti, derėtų kreiptis į gydytoją specialistą.
Prastėja spermos kokybė
Kalbant apie vyrus, gydytoja akušerė ginekologė R. Verbickienė sako, jog pastaruosius dešimtmečius drastiškai prastėja spermos kokybė.
„Šių dienų rykštė yra prastėjanti vyrų spermos kokybė. Iš dalies tam įtakos turi šiuolaikinis gyvenimo būdas: daug ir sotaus maisto, sėdimas darbas, ilgos valandos automobilyje, alkoholio ir tabako gaminių vartojimas“, – aiškina gydytoja.
Taip pat, pasak jos, įtakos gali turėti vaikystėje patirtos traumos, persirgtos infekcijos, kartais įgimtos problemos arba buvusios urologinės operacijos. Taip pat vyrų nevaisingumo priežastys gali būti infekcija, varikocelė, nenusileidusios sėklidės, imuninės sistemos ar sisteminės ligos.
Ištirti spermą atliekamas spermos tyrimas, taip vadinamas spermograma, kuris leidžia įvertinti bendrą spermos vaizdą, spermos kiekį, jos pH bei pačią spermos kokybę.
„Tyrimo metu nuodugniai ištiriamos spermos fizikinės savybės, spermatozoidų kiekis, koncentracija ir judrumas, sveikos formos spermatozoidų skaičius, spermos klampumas ir suskystėjimo laikas. Įprastai atlikus spermogramos tyrimą, galima patvirtinti arba atmesti vyro nevaisingumą“, – sako R. Verbickienė.
Gydytoja akušerė ginekologė pažymi, jog tais atvejais, jei parametrai neatitinka normos, gali būti pasirenkamas pagalbinio apvaisinimo kelias – intrauterininė inseminacija ar apvaisinimas mėgintuvėlyje“, – aiškina R.Verbickienė.
Tyrimai moterims
Gydytoja toliau dėsto, jog tai atvejais, kai moteris negali pastoti, pirmiausia reikia įvertinti ar jos mėnesinių ciklas yra reguliarus, ar yra turėjusi operacijų mažajame dubenyje, ar sirgo ir buvo taikytas onkologinės ligos gydymas chemoterapija ar spinduliniu gydymu, ar yra sirgusi mažojo dubens uždegimine liga.
„Moterų nevaisingumą taip pat gali sąlygoti ovuliacijos sutrikimai, endometriozė, sąaugos mažajam dubenyje, kiaušintakių pažeidimas, padidinta prolaktino koncentracija, skydliaukės funkcijos sutrikimas. Visais šiais atvejais rekomenduojama kreiptis į gydytojus anksčiau ir įvertinti, ar moters ciklai ovuliaciniai, ar kiaušintakiai yra pratekami“, – sako gydytoja.
R. Verbickienė pasakoja, kad aiškinanti moters nevaisingumo priežastis, moteris tiriama ginekologiškai: atliekamas ultragarsinis tyrimas, kurio metu vertinama gimda, gimdos gleivinės storis, kiaušidės.
„Svarbu ištirti, koks yra kiaušidžių rezervas, ar yra augančių folikulų. Tiriama, ar vyksta ovuliacija – atliekami hormonų tyrimai skirtingomis moters mėnesinių ciklo dienomis: 3, 4, 5 ciklo dieną ir 7 dieną prieš numatomas mėnesines. Tiriami ir kiaušintakiai – ar yra pratekėjimas. Sudėtingesniais atvejais, pavyzdžiui, jei įtariama endometriozė ar anksčiau buvo negimdyvinių nėštumų, taikomas laparoskopinis tyrimas, kuris nustato mažojo dubens organų patologijas. Taip pat tiriama dėl lytiškai plintančių infekcijų, tokių kaip chlamidijos, kurios gali pažeisti kiaušintakius“, – pasakoja ilgametę patirtį turinti gydytoja akušerė ginekologė.
R. Verbickienė sako, kad praktikoje yra begalė priežasčių, kodėl kartais poroms sunku susilaukti pirmagimio, tačiau tos priežastys turi būti tiriamos drauge.
„Taip, kartais sunkumus dėl nevaisingumo patiriančioms poroms tenka nueiti ilgą kelią, tačiau tobulėjant gydymo metodams, vis dažniau pacientų pastangas vainikuoja sėkmė. Kartais tam reikia daugiau laiko, o kartais gamtai reikia šiek tiek padėti mediciniškai“, – sako gydytoja akušerė ginekologė R. Verbickienė.
