Ilgą laiką manyta, kad dėl saulės poveikio žmonės pradeda jaustis žvaliau ir energingiau, tačiau taip būna ne visiems.
Nors nuo depresijos žmonės dažniau kenčia rudenį, žiemą ar pavasarį, Lietuvoje vienas iš dvidešimties pacientų prisipažįsta, kad blogiau jaučiasi būtent vasarą. Sulaukus rudens būsena pagerėja.
Nuo XX amžiaus 9-ojo dešimtmečio psichiatrai vasaros depresiją vadina vienu sudėtingiausių psichikos sutrikimų, apie kurį mažai žinoma.
Savižudybių statistika Lietuvoje, taip pat mokslo tyrimai rodo – vasaros depresija kur kas pavojingesnė nei žiemos.
Vasarą Lietuvoje įvyksta daugiau nei trečdalis visų savižudybių.
– Kas yra vasaros depresija? – pasiteiravau Lietuvos psichiatrų asociacijos prezidento, docento, medicinos mokslų daktaro Alvydo Navicko.
– 1984-aisiais JAV psichiatras Normanas Rosenthalis pirmąkart pasiūlė depresijos sezoniškumo kriterijų.
Sezoninė depresija gali būti nustatoma, jei psichikos sutrikimas kartojasi mažiausiai triskart tuo pačiu metų laiku ir išnyksta kitu metų laiku.
Nuo 1987-ųjų pasaulyje imta plačiau tyrinėti vasaros depresiją.
Gydytojai su šia liga sergančiais pacientais dažniau susiduria pavasarį ir rudenį, kai gamta yra permaininga.
Niūriomis žiemos dienomis yra palankesnės sąlygos kilti depresijai: tamsa ir šaltis gadina nuotaiką, kelia apatiją, nuovargį, mieguistumą.
Sunkiau paaiškinti, kodėl vasarą taip pat sergama depresija, kodėl sielos skausmas, nerimas, įtampa, nemiga ir liūdesys užklumpa tada, kai prasideda atostogų metas.
Poilsio malonumai, sakyčiau, netgi pareiga kartu su kitais šeimos nariais džiaugtis vasaros malonumais nepadeda pasijusti laimingesniam.
Priešingai – tai gali didinti depresija sergančio žmogaus kaltę.
Jis gali būti sutrikęs, netgi priekaištauti sau: „Gadinu kitiems atostogas”, „Kankinu kitus”, „Niekada nejaučiu malonumo ilsėtis kartu su visais”, „Esu nevykėlis”.
Panašios mintys kartojasi neduodamos ramybės, ypač rytais, ir tai trunka ne vieną savaitę.
– Dėl kokių biologiškai aktyvių medžiagų atsiranda liūdnumas?
– Daug įtakos turi hormonas melatoninas, dar jis yra vadinamas miego hormonu. Jis reguliuoja vadinamąjį cirkadinį ritmą, nakties ir dienos aktyvumą.
Dėl melatonino organizmas sugeba prisitaikyti prie aplinkos. Naktį padidėja šio hormono kiekis – apima mieguistumas, pakyla kūno temperatūra. Dieną melatonino būna mažiau, žmogus tampa aktyvus.
Melatonino sintezė nuolat kinta, todėl žmogus sugeba prisitaikyti prie metų laikų. Sutrikus melatonino apykaitai, prasideda bėdos.
Žiemos depresijai būdinga tai, kad melatonino išsiskiria per daug, o vasaros depresijai – šio hormono būna per mažai.
– Ar žinoma, kiek žmonių vasarą kenčia nuo depresijos?
– Sezoninės depresijos priklauso nuo geografinės vietovės. Kuo vietovė arčiau ašigalio, tuo daugiau žmonių serga žiemos depresija, o kuo arčiau pusiaujo, tuo daugiau vasaros depresijos atvejų.
Lietuvoje iki šiol nėra atlikta sezoninių depresijų paplitimo tyrimų.
Yra žinoma, kad JAV apie 4–6 proc. žmonių bent kartą per gyvenimą patiria sezoninę depresiją, iš jų apie dešimtadalį – vasaros depresiją.
Didžiojoje Britanijoje dėl sezoninės depresijos kasmet blogai pasijunta apie 600 tūkst. žmonių.
Norvegijoje žiemos depresija serga 4,8 proc. vyrų ir 11,1 proc. moterų, o vasaros depresija – vos 0,1 proc. gyventojų.
Kur kas daugiau žmonių skundžiasi ne tikrąja vasaros depresija, bet nedideliu sveikatos pablogėjimu.
Pavyzdžiui, dėl karščių žmogus jaučiasi išsekęs, dirglus, konfliktuoja su artimaisiais, skundžiasi nemiga.
Šių negalavimų priežastis – sutrikusi organizmo termoreguliacija. Tvankios dienos, o ypač slogios naktys išderina vadinamąjį cirkadinį ritmą.
– Kaip įmanoma išvengti vasaros depresijos?
– Psichiatrai atkreipia dėmesį į tai, kad vasaros depresija susijusi su aktyvumu, dirglumu. Nerimas, įtampa, neviltis verčia žmogų ko nors „imtis”, kai sunku nustygti vienoje vietoje.
Svarbu atpažinti tokios depresijos ženklus ir kuo greičiau suteikti pagalbą. Jei artimas žmogus vasarą jaučiasi prasčiau, verta iš anksto apgalvoti atostogas. Galbūt ilsėtis rudenį? O gal traukti į vėsesnius kraštus?
Tiek gydant žiemos depresiją, tiek vasaros skiriama vaistų, taikoma psichoterapija.
Laiku pradėjus gydytis po kelių savaičių pacientui palengvėja. Likus be pagalbos vasaros depresija sunkėja, vieną dieną kančia gali pasidaryti nepakeliama.
Ligonio artimiesiems verta prisiminti, kad neužtenka vien raginimo: „Nueik pasikonsultuoti”, reikia padėti jam užsiregistruoti pas gydytoją, palydėti į konsultaciją.
– Kaip įmanoma atspėti ketinimą žudytis?
– Sielos drama trunka ne vieną dieną.
Neretai žmogus užsimena apie tai sakydamas: „Gerai būtų išnykti, numirti”, „Negaliu to ištverti”, „Be manęs visiems bus lengviau”, „Daugiau aš čia nebūsiu”, o kartais rėžiama tiesiai šviesiai: „Geriau nusižudyti, ir viskas bus baigta.”
Vasaros depresijai būdingas juodų akinių simptomas, kai aplinka matoma juodžiau nei yra, o įvykiai suvokiami negatyviai.
Noras išsklaidyti tokias niūrias mintis primenant: „Viskas gerai”, „Suimk save į rankas”, „Eik pasportuoti”, „Savižudybė – tai nesąmonė”, – duoda mažai naudos.
Vasaros depresija sergantis žmogus gali atrodyti fiziškai sveikas. Iš tiesų jis neturi energijos, neverta jo raginti imtis veiklos. Tai bus tik tuščias laiko gaišimas.
– Vilniaus universiteto Psichiatrijos klinikos darbuotojų atlikti tyrimai rodo, kad Lietuvos gyventojai dažniausiai mėgina žudytis nuodydamiesi, o dažniausiai nusižudo kardamiesi.
Ar įmanoma šioms nelaimėms užbėgti už akių?
– Kad vasaros depresija atslūgtų, reikia kantrybės ir laiko. Įtarus tokį ketinimą reikia nebijoti klausti, kada, kaip ir kur galvojama žudytis.
Jei depresija sergantis artimasis galvoja nusinuodyti, būtina paslėpti vaistus, laikyti juos ligoniui neprieinamoje vietoje.
Jei vaistai būtini gydytis, jų reikia duoti tik tiek, kad užtektų dienai ar dviem. Reikėtų tikrinti, ar ligonis išgeria vaistus, ar neslepia tablečių po pagalve.
Jeigu artimasis įsigijęs šaunamąjį ginklą, būtina jį užrakinti seife.
Kai žmogus užsimena ketinąs užsimušti lėkdamas motociklu ar automobiliu, reikėtų jam vienam neleisti vairuoti transporto priemonės.
Aptiktas atsisveikinimo laiškas taip pat gali būti ženklas, kad depresija sergantis žmogus yra pasiryžęs beprotiškam žingsniui.
– Apie 75 proc. žmonių mėgina nusižudyti ar tai padaro namų aplinkoje.
– Iš tikrųjų namai – viena pavojingiausių vietų tokiam ligoniui. Dažniausiai nelaimė įvyksta vonioje, miegamajame, virtuvėje, tam tikrais atvejais garaže, sandėliuke ar palėpėje, netgi sode.
Artėjant gimtadieniui, sukaktuvėms, šeimos narių šventėms, jubiliejams, taip pat visuomeninėms šventėms yra gerokai didesnė savižudybės rizika.
Moksleiviams ir studentams yra didesnė grėsmė artėjant rugsėjo 1-ajai.
Pavojingiausias metas yra rytą, nuo 6 iki 12 valandos – mat depresija tada būna sunkiausia.
Vienam žmogui sunku visą laiką neišleisti ligonio iš akių, todėl svarbu kuo daugiau artimųjų ir draugų prašyti pagalbos, kad toks žmogus būtų nuolat stebimas.
– Depresija sergantis žmogus nenori atverti savo širdies. Kaip jam įmanoma padėti?
– Tokie žmonės būna jautrūs. Jie nenori varginti kitų, jaučia kaltę, kad kelia savo artimiesiems rūpesčių. Netgi jausdamiesi prastai stengiasi tai neigti.
Ypač klaidingai gali būti suprasta „besišypsanti depresija”, kai žmogus atrodo laimingas. Bendraujant su „laiminguoju” nuo jo veido nedingsta šypsena, nors žodžiuose skamba daug skausmo, nenuoširdumo, sarkazmo.
Atrodo, kad liedamas tulžį ant savęs jis nori palinksminti kitus, nors iš tikrųjų siekia išsivaduoti iš kančios.
Toks pagyvėjimas ir piktdžiugiškumas gali būti rimtas ženklas, kad depresija paūmėjo.
Pastebėjus šiuos elgsenos pokyčius, svarbu nelikti abejingam.
Depresijos gydymo sėkmė priklauso nuo paciento, jo artimojo ir specialisto bendradarbiavimo.
Dažnai paskyrus vaistų pacientai, o kartais ir artimieji netiki, kad tai padės.
Neretai klaidingai mano, kad preparatai gali tik pakenkti, nes prie jų priprantama.
Iš tikrųjų šiuolaikiniai vaistai gali padėti sumažinti fizinę ir dvasinę kančią, grąžinti gyvenimo džiaugsmą.
Svarbi ir psichoterapija. Depresijai pasitraukus nelieka minčių ir apie savižudybę.
Vasarą nusižudo daugiau žmonių nei žiemą
2008-aisiais Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Psichiatrijos klinikoje atliktas nusižudžiusių Vilniaus gyventojų tyrimas parodė, kad iš 113 savižudžių 34 mirė vasarą.
Pavojingiausias sostinės gyventojams buvo rugpjūtis – nusižudė 14 asmenų, o tų pačių metų sausį nusižudė 3, vasarį – 7 gyventojai.
Tai, kad Lietuvos gyventojai neištveria vasaros, rodo ir ankstesnė statistika. 1992-aisiais iš 1296 nusižudžiusių šalies gyventojų 387 tai padarė vasarą.
1993 metais iš 1572 savižudžių vasarą prieš save ranką pakėlė 472, o 1994 metais iš 1703 tokiam beprotiškam žingsniui vasarą pasiryžo 502 asmenys. Žiemą nusižudžiusių būna beveik perpus mažiau.
Perspėjimas – ant šešių tiltų
Ar tikrai verta šokti nuo tilto, jei nori pasitraukti iš gyvenimo? Kad nusivylę žmonės pagalvotų apie tai, jiems primena lentelės su užrašu „Yra žmonių, kuriems tu rūpi”.
Vilniečiai nekart tapo liudininkais, kai priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos specialistai ir medikai skuba gelbėti ant tilto atbrailos pakibusio žmogaus.
Vien sostinėje kasmet nusižudo apie 100 gyvenimu nusivylusių žmonių, keletas jų mirti pasirenka šokdami nuo tilto.
Lentelės ant tiltų bei kitų aukštų vietų yra viena pasaulyje pripažintų savižudybių prevencijos priemonių, kuria siekiama paskatinti žmones kreiptis pagalbos.
2010-ųjų vasarį tuometis sostinės meras Vilius Navickas, pritvirtinęs pirmą tokią lentelę ant Žirmūnų tilto, kalbėjo:
„Jei lentelės bent vieną žmogų privers susimąstyti ir atsisakyti savo planų, bus didelis laimėjimas.
Džiaugiuosi šia iniciatyva.”
Tokios lentelės atsirado ne tik ant Žirmūnų, bet ir ant Baltojo (nuotr.), Geležinio Vilko, Karaliaus Mindaugo, Lazdynų ir Valakampių tiltų.
– Kodėl buvo pasirinkti tiltai? – paklausiau šio projekto sumanytojo Lietuvos telefoninių psichologinės pagalbos tarnybų asociacijos prezidento Pauliaus Skruibio.
– Šalia Žirmūnų tilto yra vienos telekomunikacijų bendrovės būstinė. Po kelių incidentų, kai buvo grasinama nušokti nuo šio tilto ir nusižudyti, verslininkams kilo mintis, kad reikia didinti emocinės pagalbos telefonu prieinamumą.
Iš tikrųjų skambutis į emocinės pagalbos liniją rodo, kad bendravimas gali išgelbėti gyvybę.
Mūsų tarnybos (Vaikų, Jaunimo, Vilties, Pagalbos moterims linijų ir linijos „Doverija”) atsiliepia į 9 proc. daugiau skambučių.
– Ar kituose šalies miestuose išplito tokia praktika?
– Lentelės iškabintos tik Vilniuje. Laimė, Lietuvoje šokinėti nuo tiltų ryžtasi kur kas mažiau žmonių nei kitose šalyse.
Pasaulyje vienas labiausiai išgarsėjusių tiltų, kurį pamėgo savižudžiai, yra 75-ąjį jubiliejų atšventęs Aukso Vartų tiltas San Fransiske.
– Nuo ko priklauso savižudybių skaičiaus?
– Šio rodiklio nelemia nei ekonomika, nei alkoholio vartojimas. Augant ūkiui Lietuvoje buvo taip pat daug nusivylusių žmonių. Vadinasi, neturime ieškoti vienos priežasties, kodėl žudosi žmonės.
