Klaipėdietė ilgai nejautė jokių pavojaus ženklų. Tiktai prieš keletą metų ją ėmė varginti maudimas šone. Iš pradžių moteris į tai nekreipė dėmesio, bet kai prie nemalonių pojūčių prisidėjo ir pykinimas, kreipėsi į medikus.
Kristina atsidūrė ligoninėje. Kepenų uždegimo diagnozė buvo visai netikėta. Bet dar labiau nustebino žinia, kad kraujyje yra hepatito B virusų.
„Laimė, uždegimas nėra aktyvus, tad man neskirta jokio antivirusinio gydymo. Gydytoja tiktai patarė prižiūrėti kepenis – nevalgyti bet ko, gerti kepenims naudingus papildus”, – pasakojo klaipėdietė.
Jau porą metų Kristina nevalgo sūraus, rūkyto maisto, vengia krienų, aštrių padažų, net iš tolo lenkiasi traškučių. Kartu klaipėdietė ėmė vartoti kepenų funkciją palaikančius papildus.
„Nuo tada nebejaučiu maudimo, puikiai jaučiuosi. O kai savijauta gera, ir pati tapau žvalesnė. Nežinau, kas labiau padėjo – tinkama mityba ar papildai. Turbūt ir viena, ir kita”, – kalbėjo moteris.
Hepatito virusai – tik vienas iš kepenis žalojančių veiksnių. Šį didžiausią žmogaus organą ir stambiausią virškinimo liauką pažeidžia daugybė dalykų, susijusių su žmogaus gyvenimo būdu.
„Alkoholis, netinkama mityba, toksinai – tai, ką valgome, ką geriame, kuo kvėpuojame, ką tepame ant odos, – patenka į kraują, o kepenys visa tai filtruoja – todėl jos vadinamos organizmo laboratorija”, – sakė Klaipėdos universitetinės ligoninės infekcinių ligų gydytoja Aldona Eimutienė.
Kadangi kepenys atlieka nemažai funkcijų, filtruoja daugybę medžiagų, šiam organui visuomet gresia tam tikra rizika. Turbūt ne veltui kepenų ligos – viena iš dešimties dažniausių mirties priežasčių. Apie tai – pokalbis su gydytoja A.Eimutiene.
– Kas yra didžiausi kepenų kenkėjai ir griovėjai?
– Pirmiausia – alkoholis. Europa – daugiausia alkoholio suvartojantis ir dėl to daug žalos patiriantis regionas. Lietuva pagal suvartojamo alkoholio kiekį priskiriama didžiausiai rizikos grupei. Alkoholis čia lemia didžiausią 45–59 metų žmonių mirtingumą.
Iš pradžių kepenys neutralizuoja alkoholį, bet ilgainiui kepenų ląstelės, vadinamos hepatocitais, ima žūti, jų vietoje atsiranda jungiamojo audinio ir riebalų ląstelės, sutrinka baltymų, riebalų ir angliavandenių sintezė – susergama lėtinėmis kepenų ligomis.
Nereikia manyti, kad kenkia tiktai kokia nors alkoholio rūšis. Kepenis pažeidžia bet koks alkoholis – alus, vynas, degtinė. Pavojinga, kai kasdienė jo dozė viršija 40 ml absoliutaus alkoholio, – tai atitinka 100 ml degtinės, 400 ml vyno, 800 ml alaus.
Kitas kepenų priešas – netinkama mityba. Šiam organui kenkia ir persivalgymas, ir badavimas. Noriu priminti, kad vienu prisėdimu galima suvalgyti tiek, kiek telpa rieškučiose.
Žalingas ir gausus gyvūninės kilmės maisto, riebalų, cukraus, druskos, kavos vartojimas.
Dėl netinkamos mitybos ar alkoholio kepenys suriebėja, dėl to vėliau išsivysto kepenų uždegimas steatohepatitas.
– Kokios cheminės medžiagos paveikia kepenis?
– Tarp dažniausių kepenų kenkėjų – vaistai. Labiausiai kepenis žaloja antibiotikai, vaistai nuo tuberkuliozės, raminamieji, taip pat preparatai nuo uždegimo.
Itin atsargiai reikia elgtis su paracetamoliu – daugelis jį laiko pirmuoju vaistu nuo uždegimo, bet dabar pasaulyje paracetamolis dažniau sukelia ūmų kepenų nepakankamumą nei hepatito B virusai. Daug ką lemia individuali organizmo reakcija, bet kartais pavojingą būklę sukelia pora paracetamolio tablečių.
Kepenis žaloja ir toksinai bei cheminės medžiagos, esančios ore, maiste, įvairūs maisto priedai – tai, ko kartais neįmanoma išvengti. Ir, žinoma, kenkia hepatitų virusai, nuo kurių pats žmogus taip pat ne visada gali apsisaugoti.
– Kokios pačios dažniausios kepenų ligos?
– Dažniausia – kepenų uždegimas. Ūminį uždegimą sukelia hepatitų virusai, toksinės medžiagos. Jeigu uždegimas trunka ilgiau nei pusmetį, jis tampa lėtinis.
Lėtinis uždegimas kartais išgydomas, bet jeigu nepavyksta to padaryti arba žmogus nesigydo, ima žūti kepenų ląstelės, o jų vietą užima riebalai ir jungiamojo audinio ląstelės, kepenys atlieka vis mažiau funkcijų.
Ilgainiui negydoma ar nepagydoma liga virsta kepenų ciroze. Dėl jos sutrinka kepenų veikla, gresia gyvybei pavojingos komplikacijos. Kartais kepenų cirozė išsivysto į vėžį.
– Ar yra kokių nors ženklų, kad kepenys negaluoja, nesusitvarko su joms patikėtomis užduotimis?
– Kepenų ligos pavojingos tuo, kad atakuoja neperspėjusios – žmogus nejaučia skausmo, jo ilgai nekamuoja jokie nemalonūs pojūčiai.
Iš pradžių jis gali jausti silpnumą, sumažėjusį apetitą, atsiranda alkoholio netoleravimas, bet daugelis tai priima kaip pervargimo požymius.
Ilgainiui atsiranda ryškesnių simptomų – pagelsta oda, padidėja pilvo apimtis, mažėja svoris. Tai – jau pažengusios kepenų ligos požymiai. Tuomet gali būti per vėlu išgydyti kepenis – jomis reikia pasirūpinti anksčiau, nei jos to paprašys.
– Kaip tai padaryti?
– Neprošal pasitikrinti dėl hepatitų virusų, o kartą per metus – atlikti kepenų fermentų aktyvumo tyrimą. Ypač susirūpinti turėtų tie, kurie turi antsvorio, gyvena nesveikai. Laiku ėmusis priemonių galima išvengti liūdnų padarinių.
Reikėtų atsisakyti alkoholio ar bent sumažinti jo kiekį, vengti riebaus, sunkiai virškinamo maisto, reguliariai maitintis, vengti vaistų, jeigu tai nėra būtina.
Pravartu valgiaraštį papildyti tuo, kas naudinga kepenims – tai jaučio kepenys, kiaušiniai, žiediniai kopūstai. Juose yra cholino – kepenų funkciją palaikančios medžiagos
Ne tik kepenims, bet ir bendrai organizmui yra svarbūs antioksidantai – vitaminai C, E, selenas, cinkas, kurie saugo organizmo ląsteles nuo oksidacinio pažeidimo. Jų gausu daržovėse, grūduose, vaisiuose.
Lapinėse daržovėse ir mėsoje gausu geležies, vitamino B12, kuris dalyvauja organizmo ląstelių, taip pat ir kepenų, atsinaujinimo procesuose.
Kepenims padeda ir tam tikros augalinės medžiagos. Pavyzdžiui, silimarinas – iš tikrųjų margainių sėklų gaunama medžiaga, palaikanti kepenų veiklą, jų detoksikacines savybes, virškinimą. Kepenų veiklai yra naudingos ir medžiagos, esančios artišokuose. Šiuose augaluose esančios medžiagos palaiko skrandžio sulčių išsiskyrimą, virškinimo veiklą.
– Ar įmanoma atkurti sutrikusią kepenų veiklą?
– Kepenų ląstelės hepatocitai – vienos greičiausiai atsinaujinančių organizmo ląstelių. Laiku ėmusis priemonių kepenų funkciją galima atkurti.
