Painioja su Alzheimeriu
Sergančiųjų šia skaičius pasaulyje nuolatos auga. Lietuva - ne išimtis. Šiuo metu mūsų šalyje Parkinsono liga diagnozuota apie 10 tūkstančių žmonių ir pastebima, kad tokių ligonių daugėja. Gali būti, kad tai lemia visuomenės senėjimas.
Nors apie Parkinsono ligą kalba vis garsiau, dažnas, ypač darbingo amžiaus, žmogus, kuriam diagnozuojamas šis susirgimas, drovisi apie tai prisipažinti aplinkiniams. Lietuvos Parkinsono ligos draugijos pirmininkė, neurologė Vaineta Valeikienė mano, kad taip yra dėl neigiamo visuomenės požiūrio į ligą.
Visuomenė neretai painioja Parkinsono ir Alzheimerio ligas ir galvoja, kad tuos, kurie kenčia nuo Parkinsono, ištiko silpnaprotystė.
Išties Parkinsono liga - lėtinė progresuojanti neurologinė liga, neretai pasireiškianti galvos ar galūnių drebėjimu, judesių sulėtėjimu, eisenos pakitimais. Anot pašnekovės, ši liga gyvenimo nesutrumpina, tačiau pablogina jo kokybę.
Dažniau serga kaime
Kas sukelia Parkinsono ligą, nėra tiksliai žinoma. Ją gali lemti genetinės priežastys, tačiau nebūtinai šią ligą paveldės Parkinsonu sergančių tėvų vaikai.
Egzistuoja teorija, kad Parkinsono ligą sukelia prionai - mažesnės už virusą dalelės. Apie tai kartkartėmis užsimena ligą tyrinėjantys mokslininkai. Taigi, yra tikimybė, kad liga gali būti užkrečiama.
Taip pat, pasak V. Valeikienės, pastebėta, kad dažniau šia liga suserga kaimo vietovių gyventojai. Spėjama, kad taip yra dėl to, kad jie naudoja negilų, paviršinį šulinių vandenį.
Suserga ir dvidešimtmečiai
Parkinsono liga dažniau pasireiškia sulaukusiems 50 ir daugiau metų. Tačiau yra ir jaunatvinė Parkinsono liga, dar vadinama juveniliniu parkinsonizmu, kai susirgimas nustatomas žmonėms iki 40 metų.
Vienas iš jauniausių pacientų Lietuvoje, kuriam diagnozuotas juvenilinis parkinsonizmas, buvo vos 21 metų.
Pasidomėjus, kokie paprastai būna pirmieji ligos simptomai, V. Valeikienė paminėjo pasireiškusį kūno drebėjimą, pakitusią rašyseną, eiseną, sulėtėjusius judesius, raumenų sukaustymą.
Nors liga neišgydoma, tačiau vaistais galima sėkmingai palengvinti jos simptomus. Pasaulyje esantys vaistai parduodami ir Lietuvoje. 80 procentų jų kompensuojama.
Liga kamuoja ir garsenybes
Parkinsono liga kamuoja ir ne vieną įžymybę. Ji 1991 metais buvo didagnozuota aktoriui Michaleui J. Foxui. Tuo metu aktorius buvo sulaukęs vos 29 metų.
Kurį laiką M. J. Foxas gėdijosi savo susirgimo ir slėpė jį nuo visuomenės, o dabar yra įsteigęs labdaringą savo vardo formą, kurio tikslas rasti būdų, kaip pagerinti ligos gydymą.
Parkinsonas neaplenkė ir garsaus boksininko Muhammado Ali, praminto „įžymiausiu Parkinsono liga sergančiu pacientu“. Legendiniam sportininkui pirmieji ligos simptomai pasireiškė taip pat gana anksti - sulaukus 38 metų.
2001 metais Parkinsono liga diagnozuota ir dabar jau mirusiam popiežiui Jonui Pauliui II. Kai buvo nustatytas Parkinsonas jam buvo 71 metai. Apie tai, kad popiežius serga, visuomenei buvo oficialiai pranešta tik po poros metų.
Dėl ligos ilgainiui popiežiui pasidarė sunku kalbėti, atsirado klausos problemų, pasireiškė sunkus osteoartritas. Nepaisydamas šių negalių Jonas Paulius II vykdė savo apaštalinę misiją iki mirties ir neatsisakė kelionių po pasaulį.
Buvęs Bogotos meras, Kolumbijos prezidento posto siekęs lietuvių kilmės politikas 61 metų Antanas Mockus prieš trejus metus taip pat pranešė, kad serga Pakinsono liga.
Tai, kad įžymūs žmonės išdrįsta prabilti apie savo ligą, keičia ir visuomenės požiūrį į ją. Gydytoja V. Valeikienė sakė pastebinti, kad dėl to į sergančius Parkinsono liga imama žvelgti palankiau, o ir patys ligoniai drąsiau pripažįsta savo ligą.
