Aktorius G. Girdvainis nežino, kada gydytojai jam leis grįžti į sceną. Išgarsėjęs Pinčiuko vaidmeniu kino juostoje „Velnio nuotaka” aktorius šįkart buvo mažai kalbus.
„Kai duoda vaistų, nieko nesinori, nebent tik miegoti”, – prieš kelias dienas kalbėjo aktorius. Jis jautėsi mieguistas ir silpnas, nesinorėjo net skaityti knygos.
Į ligoninę G. Girdvainis pateko balandžio 4-ąją – širdis sustreikavo netikėtai.
Tuo visai nesistebi Vilniaus miesto universitetinės ligoninės Kardiologijos skyriaus vedėjas medicinos mokslų daktaras Mykolas Biliukas. Jam ne kartą teko konsultuoti pacientus, kurie nė neįtarė, kad jų širdis streikuoja.
Lietuvoje 54 proc. visų mirties atvejų sudaro širdies ir kraujagyslių ligos. Iš jų du trečdaliai – dėl širdies vainikinių arterijų aterosklerozės, dar vadinamos išemine arba koronarine širdies liga.
Kokio amžiaus žmonėms gresia ši liga?
Aterosklerozės pavojus padidėja nuo 30 metų, tačiau šios ligos požymių randama ir tiriant kur kas jaunesnių žmonių kraujagysles.
„Net atliekant mirusių naujagimių, žuvusių dėl traumos ar kitų priežasčių, tyrimą kartais aptinkama požymių, liudijančių, kad mirusysis turėjo geną, lemiantį polinkį sirgti ateroskleroze”, – aiškino M. Biliukas.
Įkopusiems į ketvirtąjį dešimtmetį vyrams aterosklerozės rizika didesnė nei moterims. Kol moterims neprasideda menopauzė, moteriškieji hormonai estrogenai širdies kraujagysles saugo nuo susiaurėjimo.
Po menopauzės moterų mirštamumas nuo infarkto pranoksta netgi vyrų mirštamumą. O nuo 60 metų infarkto tikimybė vienoda tiek moterims, tiek vyrams.
Bėda ta, kad prastai jaustis žmogus pradeda tada, kai širdies vainikinės arterijos susiaurėja daugiau nei 50 proc. spindžio. Iki tol žmogus nieko neįtaria, mano esąs sveikas, viską sau leidžia, nesidomi aterosklerozės profilaktika.
Toks žmogus nevertina rizikos veiksnių, nekreipia dėmesio į mitybą, nesusimąsto, kad nejudrus gyvenimo būdas yra didžiausias priešas.
Ilgainiui širdies vainikinių kraujagyslių spindis dar susiaurėja, užklumpa vadinamoji krūtinės angina.
Tai reiškia, kad kraujagyslė dar nėra užsikimšusi, bet jos spindis būna mažesnis nei 50 proc. Tokiu atveju galimi širdies rimto sutrikimai. Pakanka didesnio jaudulio ar streso, ir kraujagyslės gali pradėti spazmuoti.
Tuomet širdis pradeda virpėti, trūkčioti. Negalinti susitraukti širdis gali sustoti.
Visi mano, kad infarktas prasideda nuo nepakeliamo skausmo krūtinėje, plintančio į petį, kairę ranką. Ar iš tiesų taip būna?
Maždaug 50 proc. atvejų krūtinės angina prasideda taip, kaip aprašyta medicinos vadovėliuose, – nepakeliamu skausmu krūtinėje, plintančiu į petį ar kairę ranką.
Šis skausmas mažėja pradėjus čiulpti nitroglicerino tabletę.
„Tačiau krūtinės anginos priepuolis kaip žiežirba ant šiaudinio stogo. Mes, gydytojai, nežinome, kuo jis baigsis – ar žiežirba užges, ar įsiplieks gaisras”, – atvirai kalbėjo M.Biliukas.
Kiti 50 proc. krūtinės anginos atvejų nestandartiniai, susiję su deguonies badu širdies raumenyje.
Pavyzdžiui, eidamas, lipdamas laiptais ar po didesnio fizinio krūvio žmogus pradeda dusti, o kartais tai nutinka net naktį, gulint lovoje. Tokiu atveju dusulys yra kur kas pavojingesnis.
Blogas ženklas – prarasti sąmonę. Tai gali būti taip pat susiję su širdies liga.
Yra žmonių, kurie, neįtardami širdies bėdų, skundžiasi pilvo skausmais, plintančiais virš bambos, ten, kur yra skrandis. Jiems atrodo, kad apsinuodijo maistu – pykina, norisi vemti.
Netipiškas širdies priepuolis gali priminti skrandžio gleivinės uždegimą ar rėmenį, kai kamuoja padidėjęs skrandžio sulčių rūgštingumas.
Tokiu atveju žmonės griebiasi plauti skrandį, dirbtinai stengiasi sukelti vėmimą, o, pasirodo, jiems būtina ramybė, nes streikuoja širdis.
Dar viena klastinga būklė – beskausmė (nebyli) miokardo išemija. Žmogus nieko nejaučia, o ši būklė nustatoma atsitiktinai, dažniausiai atlikus kardiogramą dėl kitų priežasčių.
Širdininkų bėda ta, kad jie į gydytojus kreipiasi tik tada, kai jiems būna blogai. Du trečdaliai žmonių neskiria dėmesio širdies ligų prevencijai, jie nežino rizikos veiksnių.
Būsimos katastrofos signalai – padidėjęs kraujospūdis (arterinė hipertenzija), rūkymas, nutukimas, cukraligė, padidėjęs cholesterolio kiekis.
Sulaukus 30 metų būtina bent kartą per metus pasitikrinti cholesterolio kiekį kraujyje – tai gali padėti atitolinti aterosklerozę.
Širdžiai natūraliausias toks fizinis krūvis, kurį žmogus gauna eidamas, vaikščiodamas ir remdamasis šiaurietiškomis lazdomis, važiuodamas dviračiu, plaukiodamas baseine.
Gydytojas M. Biliukas patarė kasdien nueiti po 6–8 kilometrus – nesvarbu, ar šviečia saulė, ar lyja. Jokia mankšta su treniruokliu negali kompensuoti poreikio judėti.
Jei žmogus jaučiasi gerai, einant reikėtų gerai sušilti, kad išmuštų prakaitas. Pakanka tokio krūvio, kad žmogus šiek tiek uždustų, bet dar galėtų susikalbėti.
Sportuojant tik savaitgaliais įmanoma perdozuoti fizinį krūvį, todėl širdis dar labiau kentės.
