Sprendimas tikrinti sirenas būtent šiandien nustebino Vilniaus sveikatos saugos skyriaus vyriausiąjį specialistą Algimantą Kutanovą. Juk ši diena turėtų būti skirta tylai, kad būtų išreikštas visuomenės susirūpinimas dėl nekontroliuojamo triukšmo plitimo ir jo keliamos žalos visuomenės sveikatai. Kaip tik todėl trečiadienį daugelyje valstybių skatinama paskelbti tylos minutę.
Įspėjo tik kartą
Lietuvos gyventojai balandžio 24-ąją taip pat kviečiami vieną minutę nuo 14 val. 15 min. praleisti tyloje.
Tiesa, prieš tai mūsų šalis skendėjo triukšme. Be gatvių ir aplinkos keliamo triukšmo, tris minutes visuose Lietuvos miestuose nuo 11 val. 52 min. kaukė sirenos.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Pasirengimo nelaimėms ir perspėjimo skyriaus vyriausiasis specialistas Algis Bolys pasakojo, kad perspėjimo apie nelaimes sistema tikrinama dukart per metus – balandį ir spalį.
Laiką, kada bus tikrinamos sirenos, derina Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento vadovas bei Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos generalinis direktorius.
„Buvo pasirinktas šis trečiadienis, nes nevyko jokios svarbios transliacijos, pavyzdžiui, Seimo posėdžių, kurias būtų reikėję nutraukti, ir buvo galimybė tuo metu netransliuoti reklamos“, - aiškino A. Bolys.
Į LRT programų tinklelį neatsižvelgiama tik tada, kai gyventojus reikia informuoti apie išankstinį sirenų patikrinimą. Susiklosčius ekstremaliai padėčiai programa būtų nedelsiant nutraukta, neatsižvelgiant į tai, kas rodoma.
Per daugiau kaip 20 nepriklausomybės metų Lietuvoje tik kartą teko įjungti sireną ne planinio tikrinimo metu. Tai įvyko 1994 metais, siekiant gyventojus informuoti apie tuomet siautusį uraganą.
Dar yra tekę jungti sirenas Ignalinos rajone per atominės elektrinės darbuotojų pratybas.
Pasidomėjus, kaip atsitiko, kad sirenos kaukė per Tarptautinę triukšmo suvokimo dieną, A. Bolys sakė, jog departamente apie tokią niekas net nežinojo. Jis patikino, kad įspėjimo sistema dieną, kai rekomenduojama pabūti tyloje, tikrinta netyčia. Tai – paprasčiausias sutapimas.
Daugiausia – transporto triukšmo
Mūsų aplinkoje – daug triukšmo. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, didžiausi dirbtiniai triukšmo šaltiniai yra gatvės, oro uostai, geležinkeliai, automobilių stovėjimo aikštelės, buitinis ir pramoninis triukšmas, komerciniai ir karinių pratybų ar karo veiksmų rajonai, šventės, ceremonijos, muzikos grotuvai su ausinėmis ir pan.
Lietuvoje, ypač didžiuosiuose miestuose, daugiausia triukšmo kelia automobiliai.
„Vilniuje autotransportas kelia apie 60 proc. triukšmo. Jis yra nuolatinis ir sistemingas. Triukšmas yra civilizacijos problema. Ir nieko čia nepadarysi“, – apgailestavo A. Kutanovas.
Labiausiai nuo triukšmo kenčia šalia judrių gatvių gyvenantys žmonės. Pagal naujausią informaciją, Lietuvoje apie 233,2 tūkst. miesto gyventojų gyvena pastatuose, kurie yra veikiami dienos, vakaro ir nakties triukšmo rodiklio ribinį dydį viršijančio kelių transporto triukšmo.
„Tokį triukšmą galima sumažinti įsidėjus atitinkamus langus su dviejų kamerų stiklo paketais. Tačiau ir ventiliacija reikalinga“, – apie triukšmo mažinimo galimybes kalbėjo specialistas.
Kenkia ir ausinės
Neretai žmonės ir patys aplink save susikuria nemažai triukšmo, kuris gali lemti klausos susilpnėjimą. Ypač sau pakenkti rizikuoja ausinukus pamėgęs jaunimas.
„Ausinių poveikis ypač kenksmingas. Žmonės nė nepajaučia, kaip per garsiai įsijungia muziką. Pastebėjau, kad neretai net ir per metrą stovint nuo jaunuolio autobuse galima girdėti, kokia muzika skamba jo ausinėse. Galite tik įsivaizduoti, kokio stiprumo garsas yra nukreiptas tiesiai į ausis“, – stebėjosi pašnekovas.
Garsios muzikos mylėtojai rizikuoja gerokai susilpninti savo klausą.
„Nuolat varginama vidinė ausis prisitaikys prie didesnių garsų, tad silpnesnių tiesiog negirdės. Tas pats – ir su triukšmingomis sąlygomis dirbančių žmonių klausa. Jeigu tokie žmonės nenaudoja ausų kištukų ar specialių ausinių, jų klausa paprasčiausiai išsiderina“, – aiškino A. Kutanovas, pastebėjęs, kad triukšmingomis sąlygomis dirbantys lietuviai itin dažnai vengia užsidėti klausą saugančias ausines ar įsikišti ausų kištukus.
Labiausiai klausai kenkia nuolat girdimas 100 ir daugiau decibelų triukšmas.
Lemia ne vien kurtumą
A. Kutanovas patarė atkreipti dėmesį, jeigu jūsų artimieji pradėjo garsiau kalbėti. Paprastai tai gali reikšti, kad žmogaus klausa nusilpo – garsiau imama kalbėti prasčiau girdint save.
Triukšmas ne tik trikdo klausą, bet ir lemia emocinius sutrikimus. Dėl triukšmo nepailsėję žmonės tampa irzlūs, nelaimingi, viskuo nepatenkinti. Palyginti nestiprus – apie 60 decibelų triukšmas gali sukelti galvos skausmus, svaigimą, spengimą ausyse. Apie 42 decibelų triukšmo lygis gali sutrikdyti miegą, ilgainiui net sukelti nerimą.
Net ir nedidelis, bet ilgai trunkantis triukšmas gali lemti padidinto kraujospūdžio, aterosklerozės, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos lėtinio uždegimo, opaligės bei įvairių neurozių išsivystymą. Dėl triukšmo blogėja atmintis, dėmesys, orientacija, sumažėja fizinis ir protinis darbingumas, gali prasidėti depresija, neurozė. Dėl nuolat veikiančio triukšmo silpnėja ir organizmo atsparumas įvairioms užkrečiamoms ligoms.
Reguliuoja kelios įstaigos
Triukšmas gali būti gamybinis-komercinis, transporto, statybų, laisvalaikio, buitinis.
Į Vilniaus visuomenės sveikatos centrą paprastai kreipiasi žmonės, susidūrę su gamybiniu-komerciniu triukšmu, sklindančiu iš stacionarių triukšmo šaltinių. 2012 metais gauta 114 tokių skundų.
Dėl kitokios kilmės triukšmo reikėtų kreiptis į kitas įstaigas, pavyzdžiui, dėl statybinio, transporto triukšmo – į Vilniaus savivaldybę, dėl buitinio – į viešosios tvarkos prižiūrėtojus.
