Šiais klausimais buvo diskutuota Vilniuje dvi dienas trukusioje aukšto lygio konferencijoje „Psichikos sveikata: iššūkiai ir galimybės“. Konferencijoje dalyvavo apie 200 dalyvių iš ES ir kitų šalių.
Konferencijoje dalyvavo Europos Sąjungos sveikatos reikalų komisaras Tonio Borgas ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis.
Užduotis - sumažinti psichikos ligonių diskriminaciją ir stigmą visuomenėje – tai pabrėžė ES komisaras ir Lietuvos sveikatos apsaugos ministras.
Daro įtaką ekonomikai
Anot T.Borgo, sveika visuomenė lemia ir ekonomikos plėtrą. Psichikos ligos ir ligonių diskriminacija, T.Borgo nuomone, turi neigiamų pasekmių ekonomikai. Pavyzdžiui, vienas iš trijų žmonių nutraukia savo darbinę veiklą arba išeina į pensiją pirma laiko būtent paveiktas psichikos problemų.
Kaip tai galima išreikšti skaičiais? T.Borgas akcentuoja – susumavus visas išlaidas sveikatos priežiūros, socialinės sistemos ir ekonomikos srityse, tai visoje Europos Sąjungoje kainuoja apie 450 mln. eurų per metus.
ES sveikatos reikalų komisaro teigimu, būtina šviesti visuomenę ir tai daryti nuo mažų dienų – pavyzdžiui, mokyklose.
T.Borgas akcentavo Europos psichikos sveikatos pakto svarbą. „Tačiau, be ilgalaikės strategijos, veiksmų, reikia ir trumpalaikių priemonių. Labai svarbu panaudoti ir struktūrinių fondų teikiamas galimybes. Lietuva tai gerai suprato“, – pažymėjo jis.
Europos rykštė - depresija
„Europos Sąjungoje, vienas iš dviejų sergančių psichikos ligomis, nesigydo. Kodėl? Nes yra stigma – jie gėdijasi. Jeigu ieškai pagalbos dėl psichikos ligos, vadinasi, esi kitoks, nenormalus. Tarsi psichikos liga skirtųsi nuo kitų ligų, kurios kamuoja mūsų kūną“, - apie prevencijos svarbą kalbėjo T.Borgas.
Komisaras atkreipė dėmesį į dažniausią psichikos susirgimą – depresiją. T.Borgo nuomone, požiūris, kad depresija nėra rimta liga, yra klaidingas. Ji kiekvienais metais paliečia vis daugiau europiečių, o nuostoliai siekia milijonus.
Komisaras pabrėžė, jog klaidinga manyti, kad depresija nėra rimta liga.
„Depresija yra pagrindinė psichikos sutrikimų ir ligų priežastis. Depresija sukelia pačius sunkiausius ekonominius padarinius. Pavyzdžiui, žmonės negali eiti į darbą. Mes visi kartais kenčiame nuo depresijos, tačiau tai priklauso nuo to, kiek tai trunka. Atrodo, kad tai yra šiuolaikinės visuomenės liga. Ji visada egzistavo, tačiau tai yra reakcija į šiuolaikinį gyvenimą“, - komisaro nuomone, į šią ligą žvelgdami iš šiuolaikinės perspektyvos, mes ją galime suprasti vis geriau.
Akcentavo stigmą
„Šioje konferencijoje dalyvavo lyderiai, kurie dvi dienas diskutavo labai svarbiais klausimais. Išvados yra labai solidžios ir įvairiaplanės. Manau, kad Europos Sąjungos valstybėms šios išvados yra dar tik gairės, kurias reikės dar analizuoti ir kiekvienoje šalyje atsižvelgti bei pritaikyti šių išvadų rekomendacijas“, - konferencijoje kalbėjo V.P.Andriukaitis.
Anot sveikatos ministro, psichikos paslaugų teikimas turi būti aktualus ir atitikti modernios visuomenės poreikius, amžiaus grupes, turi būti skatinamas bendruomeniškumo jausmas sprendžiant žmonių problemas.
V.P. Andriukaičio nuomone, bendruomeniškumas ir tarpusavio palaikymas turi būti ypač juntamas kovojant su stigma ir destigmatizuojant psichikos ligas.
„Turi būti pabrėžiamas nediskriminavimo principas, kurio būtinai reikia laikytis. Šis principas turi pasireikšti visur. Ypač svarbu pabrėžti, kad visuomenė turi būti jautri žmogaus teisėms. Psichikos ligomis sergantys žmonės yra labai pažeidžiami. Todėl nediskriminavimo principas turi apimti daug visuomenės sričių ir sektorių“, - aiškino ministras.
Vienas iš jo minėtų sektorių – žiniasklaida, kuri formuoja visuomenės nuomonę. Ar tai būtų šeima, ar visuomenė, ar žiniasklaida – pagarba ir jautrumas turi būti ugdomi visur, teigė V.P. Andriukaitis.
Svarbu dėmesys šeimai
Visuomenės agresija lemia psichikos ligonių savijautos pokyčius. Dėl to, ministro nuomone, reikia investuoti į mokyklinio ir darželio amžiaus vaikų, mokytojų švietimą apie šias ligas.
Neabejotinai senėjančioje Europoje turime ir dar vieną didelį segmentą - senų žmonių psichikos problemas. Taip pat daugėja žmonių, kuriuos ištinka krizės. Reikia sukurti palankią infrastruktūrą tiems, kuriuos ištinka krizės, nes jie gali patirti didelių išgyvenimų ir turėti rimtų sutrikimų.
Turi būti tinkamas psichosocialinių paslaugų teikimas ir finansavimas. Turime užtikrinti visavertį psichosocialinių paslaugų teikimą šeimoms, nes šeimas ištinka labai daug krizinių situacijų. Psichosocialinių priemonių stoka palieka šeimą vienui vieną su liga“, - kalbėjo sveikatos apsaugos ministras.
Lietuva nuo 2007 metų turi Lietuvos psichikos sveikatos strategiją. Šios strategijos prioritetas – žmogaus teisių užtikrinimas.
„Kaip mes tai įgyvendiname, kokia yra patirtis ir pliusai – galima apibendrinti. Neabejotinai galime pasidžiaugti, kad šios konferencijos išvados mums padės tvirtinant Lietuvos nacionalinės sveikatos programą ir jos psichikos sveikatos dalį, taip pat savižudybių prevencijos programą. Juolab kad šioje konferencijoje dalyvavo savižudybių problemų sprendimo ekspertai“, - sakė V.P. Andriukaitis.
