Bet viskas yra dar sudėtingiau. Psichikos būsena gali tapti onkologinių ligų priežastimi.
Amerikiečiai mokslininkai, stebėdami žiurkių pateles, išsiaiškino, kad bailios ir bijančios rizikuoti dažnai susirgdavo ir nudvėsdavo. Dažniausiai – nuo pieno liaukos vėžio. Išgyvendavo tik visiškai priešingas būdo savybes turinčios gentainės.
Nebepajėgia priešintis ligoms
Ar taip gali atsitikti ir žmogui? Ar ilgalaikiai stresai ir bauginantys išgyvenimai gali išprovokuoti vėžio ligas?
Piktybinių auglių išsivystymas pernelyg sudėtingas, kad būtų galima taip lengvai aiškinti jų kilmę. Bet sutariama dėl vieno – stresinės situacijos nualina organizmą ir jis nebepajėgia priešintis ligoms.
Mokslininkai nustatė, kad dėl streso į organizmą išsiskiriantys hormonai labai paspartina vos atsiradusių vėžio ląstelių dauginimąsi.
Diagnozė privertė atsiverti
Nuolatinis stresas smarkiai padidina tikimybę susirgti vėžiu veikliems, bet nemokantiems susiplanuoti darbo ir poilsio žmonėms. Taip elgdamiesi jie nualina ne tik savo nervus, bet ir imunitetą. Juos dažniausiai užklumpa limfmazgių bei odos onkologinės ligos.
Tyleniai, slopinantys savo emocijas, pasiduodantys kitų valiai, neryžtingi, linkę į neviltį ir pernelyg besiaukojantys kitiems patenka į kitų ligų aukų sąrašus – prostatos, kraujo, žarnyno, plaučių, gerklų vėžio ir kitų.
Kai kraujo vėžiu susirgo pasaulinio garso ispanų tenoras Jose Carreras, pasaulį jis nustebino prisipažinęs, kad nėra tipiškas visam pasauliui atviras ispanas. Asmeniniame gyvenime, priešingai nei scenoje, jis tampa pernelyg jautrus, liguistai išgyvena dėl savo artimųjų ir vaikų problemų.
Žymi JAV atlikėja Sheryl Crow – viena iš tūkstančių moterų, kurioms buvo diagnozuotas krūties vėžys. Tačiau ji – viena iš nedaugelio viešai prisipažinusių apie savo asmenines silpnybes. Savimi nepasitikinti ir bijanti imtis bet kokios iniciatyvos dainininkė prisipažino lengvai pasiduodanti kitų įtakai.
Pesimistams – skrandžio bėdos
Tuo tarpu pyktis ir pesimizmas dažniausiai išprovokuoja Parkinsono ligą, migreną. Nuolatinis krimtimasis dėl ko nors sukelia reumatą, negalėjimas atsikratyti nemėgstamų darbų ir pareigų – hemorojų.
Nuolatinis aukojimasis kitiems – astmą, neapykanta sau – anoreksiją ir panašiai.
Pesimistai ir nervingi žmonės dvigubai dažniau nei optimistai suserga skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige, cukralige, jie dažniau būna nutukę.
Per gyvenimą – su šypsena
Kelis dešimtmečius stebėję grupę tiriamųjų mokslininkai apibendrino, jog tie žmonės, kuriems nepristinga gero ūpo, kurie per gyvenimą žingsniuoja su šypsena, sugeba pasišaipyti iš savo trūkumų, mažiau serga ir gyvena ilgiau negu graudulingieji pesimistai.
Pastarųjų sveikata smarkiai pablogėdavo vos perkopus per keturiasdešimtmetį. Taip atsitinka todėl, kad pesimistai dažniausiai būna įtarūs, įsitempę ir nuolat pasirengę kovai su gyvenimo netikėtumais.
Jų gyvenimo šūkis „Geriau pervertinti nei neįvertinti“ neleidžia jiems atsipalaiduoti. Tie patys tyrimai parodė, kad sveikatai ne itin padeda ir cinizmas ar sarkazmas.