Šiltas ir visuomet pagelbėjantis gydytojų profesionalų personalas prisipažįsta, kad tai nebūtų įmanoma be Šveicarijos finansinės paramos, kuri ligoninę pavertė motinos ir vaiko oaze. Bendros programos su Šveicarijos konfederacija metu už 6,8 mln. litų buvo atnaujinta Vilniaus gimdymo namų infrastruktūra, nupirkta moderni aparatūra. Naujienų agentūros ELTA korespondentė, ketvirtadienį apsilankiusi Vilniaus gimdymo namuose, domėjosi, kokiomis nuotaikomis čia pasitinkami nauji metai.
Pasak Vilniaus gimdymo namų direktorės doc. dr. Kornelijos Mačiulienės, Tyzenhauzų gatvėje įsikūrusių gimdymo namų vaizdas per pastaruosius metus sparčiai kito - sudarytos palankesnės sąlygos gimdyvėms ir kūdikiams, moteris gali rinktis gimdyti ne tik įprastu būdu, bet ir vandenyje, gimdyme gali dalyvauti populiarėjančios gimdyvės padėjėjos, vadinamosios dulos.
„Dabar gimdymo palatoje arba gimdykloje yra viena moteris, vienas tėvas ir vaikas, t.y. tokias sąlygas mes galime užtikrinti. Lygiai taip pat po gimdymo galime užtikrinti, kad moteris su vyru gulėtų atskirai palatoje, turėtų atskirą dušą, tualetą. Jau gimdykloje galime suteikti visą reikiamą pagalbą naujagimiui, jeigu kas nors su juo pasidarytų, labai anksti galime diagnozuoti įgimtas infekcijas, kurios yra iš gimdos, moteriai per gimdymą galime suteikti tokią, kokią jinai nori pozą.
Lygiai taip pat galime suteikti sąlygas gimdyti vandenyje, kas dabar vėl tampa populiaru. Puikiai galime priimti gimdyvės padėjėjas, kurios yra dabar madingos. Moteris atsiveda moterį, kuri jai padeda tik gimdymo metu, nesikiša į gimdymo procesą: masažuoja strėnas, padeda jai kvėpuoti. Gimdyvės padėjėjos atsirado pastaraisiais metais Amerikoje, bet, aš manau, kad tai yra šeimos susvetimėjimas, kai moteris neturi atsivesti savo močiutės ar kito artimojo.
Kadangi turime visą aparatūrą ir ją esame puikiai įvaldę (nors gali ją turėti, bet nemokėti naudotis), tai, palyginti su darbu prieš 10-20 metų, yra labai didelis skirtumas“, - pasakojo K. Mačiulienė.
Pasak jos, turima medicininė įranga, kurios dauguma buvo įsigyta už šveicarų lėšas, leidžia nustatyti mažylio klausos, regos sutrikimus. To esą anksčiau padaryti nebuvo galima.
„Prieš 5-6 metus išleisdavome naujagimį ir nežinodavome, ar jo klausa praeinama, akys, rega yra kontroliuojama, o dabar mes jau dveji metai, nors kai kur tik nuo kitų metų prasidės, nustatinėjame klausos praeinamumą ir regos patikrą. Mes įsitikinome, kad yra labai svarbu moteriai kuo anksčiau pradėti šį gydomąjį, atstatomąjį procesą. Taip pat visiškai pasikeitė požiūris į gimdyvę, naujagimį, kadangi atsirado priemonės auginti naujagimį nuo 500 gramų. Mes turime labai gerą aparatūrą ir mokame ja naudotis, jeigu yra naujagimių patologija.
Turime funkcines gimdymo lovas. Moteris gali gimdyti sėdėdama, gulėdama, stovėdama - kaip jinai nori, nes šios lovos vartomos kaip norima, personalui nereikia nieko daryti.
Prenatalinio mirtingumo rodiklis mūsų ligoninėje yra beveik keturis kartus mažesnis nei ES vidurkis“, - sakė Vilniaus gimdymo namų direktorė.
Vilniuje yra išlikusios trys pagrindinės valstybinės gimdymo vietos: Antakalnio klinika, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos ir Vilniaus gimdymo namai. Pastarosios sėkmės paslaptis, anot vadovės, yra personalo neišsibarstymas, tolygus darbas ir pagarba kiekvienam čia apsilankančiam. Esą dėl to Vilniaus gimdymo namai yra vieninteliai, turintys Naujagimiams palankos ligoninės vardą.
K.Mačiulienė nepastebi, kad valstybinėse ligoninėse gimdytų mažiau gimdyvių ir jos rinktųsi privačias gimdymo įstaigas, kur gimdymas kainuoja 3-4 kartus daugiau nei valstybinėse. Kita vertus, pastebimas įdomus faktas, kad į Lietuvą, konkrečiai į Vilnių, gimdyti vis dažniau atvyksta moterys iš užsienio, ypač Baltarusijos, Rusijos.
„Šiuo metu pas mus užsienietės yra baltarusės, rusės: nemažai turėjome ir gimdyvių iš Maskvos, Baltarusijos, kurios specialiai atvyko gimdyti. Per metus turime 15-20 užsieniečių gimdymų“, - sakė medikė ir pridūrė, kad į šį skaičių nereikėtų įskaičiuoti mūsų šalyje gimdančių ambasadų darbuotojų. Pacientės iš svetur už gimdymą susimoka savo lėšomis.
Tačiau nors ir kokia moderniausia aparatūra būtų aprūpinta medicinos įstaiga ar kiek ji būtų jauki, tenka apgailestauti, jog naujagimių sutrikimų visiškai išvengti nepavyksta. K. Mačiulienė pasakoja, kad dažniausiai susiduriama su gimdoje patirtomis infekcijomis, placentos funkcijos nepakankamumu, kas gali lemti hipoksinius dalykus, ir su kai kuriais apsigimimais, kurių dar neįmanoma nustatyti gimdoje.
Kalbėdama apie ateities planus, Vilniaus gimdymo namų vadovė viliasi, kad pavyks užbaigti e. medicinos įdiegimą. Vilniaus gimdymo namai vilčių tapti pagrindine Vilniaus gimdymo vieta tapti nepuoselėja. Vienintelė, pagrindinė universitetinė ligoninė yra Santariškių, Vilniaus gimdymo namai yra kaip klasteris, nurodė K. Mačiulienė.
„Jeigu mums reikia, mes siunčiame, jeigu jiems reikia - jie mums irgi normalius gimdymus siunčia“, - apie bendradarbiavimą kalbėjo docentė.
K. Mačiulienės teigimu, lietuvės gimdyti neskuba. Tą liudija ir statistika: ir 2012 m., ir dabar vidutinis gimdyvių amžius siekė 27 metus. Tačiau pašnekovė viliasi, kad ateityje gimstamumas didės, nes daugėja moterų, gimdančių po trečią vaiką.
„Tai yra labai gerai. Moterys yra labai motyvuotos“, - viltingai nuteikė ji.
Vidutiniškai Vilniaus gimdymo namuose per metus gimsta 3138, per parą - 9 kūdikiai. Juose dirba 49 gydytojai, 53 slaugytojai, 36 akušeriai. Iš viso personalą sudaro 250 žmonių.
Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis (TLK) sudariusioms įstaigoms už gimdymo metu suteiktas paslaugas sumoka ligonių kasos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis.
Už suteiktas gimdymo paslaugas teritorinės ligonių kasos gydymo įstaigoms nuo 2014 m. sausio 1 d. apmokės taikydamos tokius įkainius: už paprastą gimdymą mokės 1602 litus, o už sudėtingiausius gimdymus - iki 4170 litų.
Visas gimdymo paslaugų išlaidas visiškai apmoka ligonių kasos PSDF biudžeto lėšomis. Gimdyvėms gydytojo paskirtų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių, jei jų prireikia, išlaidos taip pat yra apmokamos iš PSDF biudžeto.
Vidutiniškai per metus mūsų šalies sveikatos priežiūros įstaigose gimdymų skaičius siekia beveik 27-28 tūkstančius, nurodė VLK naujienų agentūrai ELTA atsiųstame komentare.
Pagal Tarpvalstybinių sveikatos priežiūros paslaugų direktyvą galima važiuoti gimdyti į ES. Tačiau VLK siūlo atkreipti dėmesį į tai, kad ES šalyse suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos (šiuo atveju - gimdymo) bus kompensuojamos tokiais pat įkainiais, sąlygomis ir apimtimi, kaip būtų kompensuojamos Lietuvoje. Susidaręs skirtumas, jei toks bus, tarp Lietuvos sveikatos priežiūros paslaugų įkainių ir ES šalies įkainių kompensuojamas nebus. Kitas išlaidas, kurias pacientė patirs, pavyzdžiui, kelionės, nakvynės, apgyvendinimo, maitinimo ir kt., ji turės dengti savo lėšomis. Taip pat nebus kompensuojamos priemokų (jei tokios šalyje taikomos) išlaidos.
Pacientėms rekomenduojama pasitarti su savo gydančiu gydytoju, nuodugniai suplanuoti savo kelionę, įvertinti finansinę situaciją (išsiaiškinti kompensavimo sąlygas ir kainas, įvertinti kitas nekompensuojamas tarpvalstybinės sveikatos priežiūros išlaidas (kelionės, apgyvendinimo, priemokų, vertimo išlaidas ir kt.), gavus tarpvalstybinę sveikatos priežiūrą - pasirūpinti medicininių dokumentų kopijomis, receptais, atitinkančiais ES reikalavimus ir finansiniais dokumentais.
Moterys gimdo vis vėliau, rodo statistika. Vidutinis pirmą kartą pagimdžiusių moterų amžiaus vidurkis buvo 27 metai.
2011 m. gyventojų surašymo duomenimis, Lietuvoje gyveno 1 mln. 67 tūkst. mamų (75,2 proc. visų 15 metų ir vyresnių moterų). Dažniausiai moterys pirmą kartą gimdė 20-24 metų (51,4 proc. visų pagimdžiusių moterų). Kas ketvirta pirmą kartą pagimdžiusi moteris buvo 25-29 metų. Kas devinta moteris, pagimdžiusi pirmą kartą, buvo 30-39 metų. Tačiau pastaraisiais metais moterys gimdo vėliau. 2012 m. vidutinis pirmą kartą pagimdžiusių moterų amžiaus vidurkis - 27 metai.
