Šio centro duomenimis, Lietuvoje sergamumas gripu ir kitomis peršalimo ligomis 7-ąją metų savaitę – vasario 9-15 dienomis – siekė 101,7 atvejo, tenkančio 10 tūkst. gyventojų.
6-ąją metų savaitę šis sergamumo rodiklis siekė 101,6 atvejo.
Mažiausias sergamumo minėtomis ligomis rodiklis 7 savaitę registruotas Šiaulių apskrityje, didžiausias – Alytaus apskrityje.
7-ąją metų savaitę Lietuvoje dėl gripo į ligonines paguldytas 121 žmogus.
Iš 60-ies administracinių teritorijų sergamumo gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis epideminis slenkstis jau peržengtas 21-oje savivaldybėje: Alytaus mieste ir rajone, Kauno mieste, Varėnos, Jonavos ir Prienų rajonuose, Neringoje, Marijampolėje, Panevėžyje, Mažeikių ir Plungės rajonuose, Rietave, Elektrėnuose, Visagine, Anykščių, Molėtų, Vilniaus, Švenčionių, Šalčininkų, Ukmergės ir Trakų rajonuose.
Kai kurios Lietuvos savivaldybės jau yra paskelbusios gripo epidemiją. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, epidemija paskelbta Kauno miesto, Jonavos, Marijampolės ir Prienų rajono savivaldybėse.
Praėjusiais metais gripo epidemijos neskelbė nei viena savivaldybė. Pastarąjį kartą Lietuvoje epidemija registruota 2012-2013 metų gripo sezoną. Tuomet iš 60-ies administracinių teritorijų 47-iose buvo paskelbta epidemija.
Sergamumas gripu ir jam artimomis ligomis laikomas epideminiu, kai sergamumo rodiklis yra ne mažesnis kaip 100 atvejų 10 tūkst. gyventojų per savaitę, o klinikinių gripo atvejų skaičius sudaro apie 30 proc. visų registruotų gripo ir ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų atvejų.
Anot medikų, gripo vakcina – efektyviausia priemonė, apsauganti nuo gripo ir jo komplikacijų. Tačiau dažnai plaunant rankas, vėdinant patalpas, vengiant masinių susibūrimo vietų bei kontaktų su sergančiaisiais taip pat galima išvengti susirgimo. Pajutus pirmuosius ligos požymius, būtina likti namuose, kreiptis į savo šeimos gydytoją.
