Anot jos, lapkričio 2 dieną ėmus veikti šiai sistemai, per porą savaičių išryškėjo tam tikrų jos trūkumų, klaidų, kurios dabar taisomos.
„Kadangi gydytojai receptą turi patvirtinti elektroniniu parašu, yra tam tikrų neatitikimų. Beveik pusė gydytojų parašų „nepraeina“. (...) Yra konfliktas tarp dviejų konkuruojančių įstaigų, kurios turėtų sutvarkyti elektroninį parašą“, – antradienį per susitikimą opozicinėje Liberalų sąjūdžio frakcijoje Seime sakė ministrė.
Jos duomenimis, prie e.recepto sistemos yra prisijungusios apie 170 sveikatos įstaigų ir tiek pat vaistinių.
Ministrė pripažino, kad gydytojai nenoriai išrašo e.receptus ne tiek dėl laiko stokos, bet dėl to, kad neturi įgūdžių.
„Receptą galima išrašyti per 20 sekundžių, bet kai kurie gydytojai sugaišta pusę valandos, kol išrašo receptą“, – teigė ji.
R.Šalaševičiūtės teigimu, dabar gydymo įstaigos su sistemos diegėjais rengia mokymus gydytojams, kaip naudotis šia elektronine sistema.
Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eligijus Masiulis savo ruožtu teigė, kad negalima sugadinti geros idėjos, tinkamai jai nepasirengus.
„Sveikatos apsaugos ministerija turi užtikrinti, kad pacientai netaptų besikeičiančios tvarkos įkaitais ir eilės gydymo įstaigose nepailgėtų. Deja, tenka konstatuoti, kad e.recepto diegimui tinkamai nepasirengta, dėl to šiuo metu gydymo įstaigose matome chaosą. Gerai, kad pereinama prie elektroninių receptų, tą reikia ir toliau daryti, bet skyles būtina užkamšyti. Priešingu atveju bus sugadinta gera idėja, kuri turėtų atnešti naudos ir būti patogi pacientams“, – sakė jis.
Planuojama, kad e.receptas visuotinai įsigalios iki 2018-ųjų kovo.
Įvedus e.receptą pacientams nebeteks nešiotis tradicinių popierinių receptų, nekils rizikos juos pamesti, pamiršti, taip pat medikai žinos, kokius vaistus pacientas vartoja, jei jis bus atvežtas be sąmonės. E.receptas leis įsigyti vaistus dalimis, juos pirkti pacientui galės ir notaro patvirtintas atstovas.
Elektroninius receptus naudoja Danija, Norvegija, Švedija, Suomija, Estija, Ispanija, Jungtinė Karalystė.
