Naujo tyrimo išvadose, paskelbtose Nacionalinėje mokslų akademijoje, teigiama, kad mūsų genome buvo aptikta 19 senovinių virusinės kilmės DNR dalių.
Visų rūšių retrovirusai turi RNR formos genetinį kodą, kuris yra dažnai vertinamas, kaip primityvus DNR pirmtakas. Šie virusai užkrečia ląstelę, įterpdami savo RNR repliką į aukos genomą. Žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV) yra šiuolaikinio retroviruso pavyzdys, kuris užkrečia žmones būtent tokiu būdu.
Senoviniai retrovirusai mūsų protėvius galėjo užkrėsti dar prieš šimtus tūkstančių metų. Tokių virusų DNR liekanos buvo nukopijuojamos ir perduodamos iš kartos į kartą. Šie fragmentai yra žinomi kaip žmogaus endogeniniai retrovirusai, arba HERVs.
Ankstesnės studijos parodė, kad mūsų organizmuose yra mažiausiai mažiausiai 8 proc. HERVs, tačiau naujasis tyrimas išskyrė tikslų jų dalių skaičių. Genetikos specialistai pažvelgė į 2500 žmonių iš viso pasaulio genetinius kodus ir palygino juos su suskaitmeninta genetine seka, kuri veikia kaip reprezentatyvioji žmogaus genomo imtis.
Mokslininkai iš viso nustatė 19 naujų HERVs, pridedant 17 iš ankstesnių tyrimų. Vienas iš šių naujų HERVs (rastas 50 tyrimo objektų) buvo ne tik viruso fragmentas, tačiau visas jo genomas. Tai reiškia, kad toks „provirusas“ potencialiai gali atkartoti realaus viruso elgesį.
„Toks HERVs, regis, gali sukurti infekcinį virusą. Jei paaiškės, kad tai tiesa, galėsime ištirti virusinių epidemijų, kurios vyko labai seniai, priežastis“, – sakė tyrimo koordinatorius, virusologas John Coffin.
Kai kurie HERVs mums yra labai naudingi, todėl buvo įsisavinti pačių organizmų. Vienas iš jų, pavyzdžiui, padeda nėštumo metu apsaugoti vaisių nuo toksinų, cirkuliuojančių motinos kraujyje.
Nors faktas, kad savyje turime virusų, skamba ganėtinai šiurpiai, tačiau jie jau yra tapę neatsiejama žmogaus organizmo dalimi. Šis tyrimas tik patvirtino, kokie sudėtingi padarai mes iš tikrųjų esame.
