Jeigu paklaustumėme: ar norėtumėte, kad jūsų intymias sveikatos paslaptis, ypač atskleistas ginekologui arba urologui, žinotų ne tik gydytojai, bet ir nieko bendra su sveikatos priežiūra neturintys pašaliečiai, greičiausiai atsakytumėte neigiamai.
Bet savo piliečių niekas neklausia. Nors kiekvieno ligos istoriją saugo duomenų apsaugos įstatymas ir net sveikatos apsaugos įstaigoje paciento negydantis medikas negali vartyti svetimų sveikatos bylų, tai niekieno netrukdomai daro mokesčių inspekcijos buhalteriai.
Nori, pareikalauja plastikos chirurgo, kas ir kada didinosi krūtinę ar tobulinosi veidą. Nori, pareikalauja ginekologo atskleisti, kas ir kada lankėsi ir kokiomis ligomis sirgo.
Tik užtaikę ant gydytojos, kuri nesutiko perduoti mokesčių inspekcijai savo pacienčių bylų, inspektoriai liko it musę kandę, net ir teismas stojo ginekologės pusėn.
Atrodo, pralaimėjus teismą visos bylos turėtų būti sugrąžintos gydymo įstaigoms, tačiau mokesčių inspekcija sako, kad vienoje byloje pralaimėjus situacija nepasikeis. Jie kaip tikrino medicinos korteles, taip ir toliau tikrins. Kaip sakoma, šuo loja, o karavanas eina.
Kaunietė Diana Žukienė – nuolatinė plastikos chirurgo klientė. Jos veidas nuolat tobulinamas chirurgo skalpeliu.
„Buvau graži, bet taip atsitiko, kad gavau danties infekciją, ant veido kilo pūliniai, randėjo ir teko kreiptis į medikus. Pirmiausia kreipiausi į klinikas, ten man suteikė pirmąją pagalbą, lankiausi kelis metus, bet mačiau, kad rezultatai ne kokie ir reikėjo kreiptis kitur.
Kreipiausi į Vilniaus medikus, į rimtesnes ligonines, bet niekas negalėjo padėti. Vienintelė viltis – viena privati klinika“, - „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „24/7” pasakojo D.Žukienė.
Moters veidą visiškai sudarkė infekcija. Jai procedūrų reikia nuolat, o valstybės buhalteriai sprendžia, gal ji gražinasi, o ne gydosi. Sako, jeigu gydaisi, eik į valstybinę ligoninę, kodėl eini į privačią. Valdininkus sunku įtikinti, kad išimtiniais atvejais ne visi gydytojai ryžtasi apsiimti operuoti.
Nesulaukusi valstybės paramos į privatų chirurgą kreipėsi ir Rita Žemaitienė. Jai buvo rekonstruota dėl onkologinės ligos pašalinta krūtis. Nes jaunai moteriai gyventi tik su viena krūtimi – menkas malonumas.
„Vasara ateina, o drabužiai iki pat ausų, nors vizualiai kiti pastebėdavo. Atkrenta ir visi paplūdimiai“, - pasakojo R.Žemaitienė.
O mokesčių inspektoriai apskaičiuos, ar tokioms klientėms taikomas lengvatinis PVM mokestis, ar standartinis. Normaliame pasaulyje gydytojai sprendžia, ar procedūra grožio, ar gydomoji, o Lietuvoje tai sprendžia buhalteriai.
„Man sakė, kad išpjaus auglį, o atsibudau ir vietoj dviejų krūtų – tik viena, baisus randas per visą krūtinę. Jeigu susitaikiau su auglio šalinimu, tai manęs niekas neperspėjo, kad bus kita pasekmė.
Tuomet vėl šokas, dar ir chemoterapija, vaistai daro savo, žmogų žudo. Jeigu iš karto šalintų ir atstatytų, pacientas pusės košmaro, ką išgyvenau, būtų nepajutęs“, - pasakojo R.Žemaitienė.
Privačių klinikos kabinetų savininkus pastaruoju metu Mokesčių inspekcija tikrina nuolat, nors jie net neturi sutarčių su Ligonių kasomis ir už gydymą pacientai sumoka patys. Sako, kad tokie patikrinimai turi vieną tikslą – išlaikyti valstybinį medicinos monopolį.
„Daliai pacientų atliekama operacijos privačiose ligoninėse ir nutekinami pacientai iš valstybinių ligoninių. Manoma, kad plastikos chirurgai yra nusikaltėliai, slepia mokesčius, per daug uždirba.
O kad tikroji korupcija ir yra vagystės, tiesiai šviesiai pasakysiu, valstybinėse ligoninėse – ten yra konkursai, didžiosios farmacijos firmos juos laimi – ten yra didysis korupcijos šešėlis“, - teigė privačios klinikos savininkas Tautrimas Aštrauskas.
Valstybė privačiose ligoninėse pacientus diskriminuoja mokesčiais. Ta pati procedūra valstybinėje ligoninėje apmokestinama lengvatiniu PVM tarifu, privačioje gydymo įstaigoje standartiniu.
Tačiau tiriant privačių medicinos kabinetų darbą visai nesilaikoma asmens duomenų apsaugos įstatymo ir pacientų medicinines korteles maišais išsiveža mokesčių inspektoriai.
Užsukęs į savo gydymo įstaigą ir neradęs savo kortelės pacientas neturėtų nustebti, tai, pasirodo, vyraujanti praktika. Privačios Kauno klinikos savininko pacientų kortelių niekas neprašė, atvažiavo, susimetė į maišus ir išvažiavo. Kaip gydyti pacientą be ligos istorijos?
„Ne tik klinikoje, bet ir namuose sulaukiau 4 augalotų vyrų vien dėl to, kad skirtingai interpretuojamas įstatymas. Jie galėjo paimti klinikos balansą, patyrinėti ir būtų aišku, bet jie užsikrovė didžiulį darbą sau. Išvežta dalis kompiuterių, konfidencialūs pacientų duomenys, kurie nežinia į kieno rankas ir lūpas gali papulti“, - pasakojo T.Aštrauskas.
Privatų kabinetą turinčios ginekologės Violetos Jonaitienės pacienčių sveikatos kortelės vietoje, jų niekada nebuvo atsivertęs joks pašalietis, nors dėl to medikei reikėjo gerokai paplušėti – ketverius metus varstyti teismų duris.
„Pirmiausia aš bylinėjausi dėl savo pacienčių, kad apsaugoti jų paslaptis, tai buvo svarbiausias mano tikslas – apsaugoti nuo to, kad svarbiausi duomenys nepakliūtų tretiesiems asmenims“, - pasakojo V.Jonaitienė.
Klausantis gydytojos pasakojimų kyla įtarimų, ar tikrai mokesčių inspektoriams rūpėjo vien tik finansiniai privataus medicinos kabineto reikalai. Ne paslaptis, čia ateina viena už kitą garsesnės ir įtakingesnės klientės, o jų sveikatos istorijos kažkam gali pasirodyti pikantiškos.
„Ligos duomenys yra saugomi, o tai yra asmens duomenys, kurių negalima išviešinti, ypatingai mano srityje. Aš esu gydytoja ginekologė, tai susiję su ypatingais gyvenimo atvejais, pavyzdžiui kaip nėštumo nutraukimas ar lytiškai plintančios ligos, nevaisingumas, visokie pažymėjimai apie vyro impotenciją ir įvairias ligas, kurių niekas negali žinoti“, - pasakojo V.Jonaitienė.
Advokatė Erika Jurgutytė taip pat pritaria, kad mokesčių inspektoriai neturi teisės gauti pacientų ligos istorijų.
„Mūsų argumentai tokie, kad mokesčių administratorius tokios informacijos be kliento sutikimo negali gauti. Antra, tie duomenys nėra reikalingi mokestiniam tyrimui atlikti“, - teigė advokatė E.Jurgutytė.
Įtarimų, kad smalsumo būta daugiau nei būtinybės perskaityti pacientų ligų istorijas, kelia tai, kad nespėję patikrinti visų finansinių dokumentų mokesčių inspektoriai pareikalavo pristatyti pacientų bylas.
„Aš buvau tikrinama mokesčių inspekcijos ir jie per trumpą laiką paprašė pateikti pacientų korteles už 3 metų laikotarpį, nors aš laiku pateikiau visus finansinius dokumentus. Jie negalėjo per tokį trumpą laiką jų peržiūrėti, jie iš karto pareikalavo pacientų kortelių. Aš savo pacientų klausiau, ką jie darytų, jeigu aš pateikčiau jų ligos korteles Mokesčių inspekcijai, nes jie reikalauja. Jie sako, kad mane iš karto paduotų į teismą“, - teigė V.Jonaitienė.
Gydytoja sako, kad Mokesčių inspekcija į gydymo įstaigą užsuka tarsi į nusikaltėlių lizdą, jiems nė motais, kad tuo pat metu pas gydytoją guli išrengta, pavyzdžiui, nėščia pacientė.
Mokesčių inspekcijai pasipriešinusios gydytoja ir advokatė jaučiasi padariusios gerą darbą,tokių bylų iki šiol beveik nebuvo, jų kova suformavo naują praktiką. Bent jau jos taip tikisi.
„Anksčiau ateidavo Mokesčių inspekcija ir įsivaizduodavo, kad gali elgtis, kaip nori. Jie rėmėsi teisės aktais, kad gali turėti tas ligos istorijas, bet teismas išaiškino, kad tai nėra tiesa ir teisme išdėstyti visi pavyzdžiai, kuo jie turi remtis ateityje. Lietuvos vyriausiasis teismas priėmė sprendimą, kad Mokesčių inspekcija neturi teisės imti pacientų sveikatos kortelių kaip finansinio dokumento, nes tai nėra finansinis dokumentas“, - pasakojo V.Jonaitienė.
Gražus teisinės valstybės scenarijus. Praktiką, kaip turėtų būti elgiamasi su pacientų duomenimis, suformavo teismas, o institucijos teismų sprendimus gerbia ir juos vykdo. Bet čia, gali būti, tik teismus laimėjusių moterų ir mūsų fantazija. Mokesčių inspekcija teismo išaiškinimą suprato savaip.
„Norėčiau patikslinti, kad teismas ne taip pasisakė. Mes traktuojame ir teismas tai patvirtino, kad tokią teisę gauti asmens duomenis, tame tarpe ir ypatingus, apie asmens sveikatos būklę, administratorius turi“, - aiškino Mokesčių inspekcijos teisės departamento vadovė Rasa Virvilienė.
Mokesčių inspekcija tvirtino, kad konkrečiu atveju teisme jie tiesiog pritrūko argumentų, todėl bylą pralaimėjo, bet viena nesėkmė nereiškia, kad mokesčių inspektoriai daugiau niekada pacientų sveikatos bylų nevartys.
Valstybė yra įkūrusi visą instituciją, kuri turi užtikrinti duomenų apsaugą. Jos atstovai sako, kad Mokesčių inspekcijos buhalteriams ligos istorijas skaityti leido, nes taip pigiau.
„Tai nėra leidimas. Jie konsultavosi, mūsų specialistai pateikė pasiūlymus, kaip būtų galima šį klausimą spręsti, kad mažiausią žalą patirtume, kad visi pataupytume, kad būtų kuo lengvesnė procedūra ir gyventojams nereiktų pateikti patiems“, - aiškino Duomenų apsaugos inspekcijos direktoriaus pavaduotoja Rita Vaitkevičienė.
Įstatymai numato, kad už neteisėtą domėjimąsi konkretaus asmens sveikatos duomenimis turėtų būti atlyginta moralinė žala. Ir nors bylos paimamos urmu, dėl moralinės žalos kiekvienas su valstybe turėtų bylinėtis atskirai.
