Tiesa, šį centrą teko padalinti į dvi dalis. Ankstyvosios reabilitacijos skyrius yra Vaikų ligoninės trečiame ir ketvirtame aukšte Santariškių gatvėje, o Vaikų psichiatrijos skyrius – J.Kairiūkščio gatvėje. Šie padaliniai čia gyvuos keletą metų. Jau yra žinoma, kad 2020 birželį baigus statybas, kurios kartu su projektavimo darbais kainuoja daugiau nei 17 mln eurų, Vaiko raidos centras dar kartą bus perkeltas į naujas patalpas.
Po vienu stogu – įvairių sričių specialistai
Vaikų ligoninės vadovas profesorius Juozas Raistenskis džiaugėsi, kad po vienu stogu sutelkti įvairaus profilio specialistai, galintys teikti pagalbą vaikams. Pavyzdžiui, krizių centre dirba traumatologai, chirurgai, psichiatrai, psichologai, kineziterapeutai. Tokia patirtis naudinga, nes Vaiko raidos centras prijungtas kaip atskiras padalinys prie universitetinės ligoninės.
Vaiko raidos centrui yra paskirtos 25 lovos ir apie 40 vietų dienos stacionare. Raidos sutrikimą turintiems vaikams šiuo metu sudarytos kur kas geresnės sąlygos gydytis, tačiau poreikis tokių paslaugų nuolat didėja Lietuvoje.
„Nesame vienintelė įstaiga šalyje, kur vaikams prieinamos psichiatro paslaugos, dar keturiuose didmiesčiuose taip pat veikia tokia pagalba, yra ne viena įstaiga, gydanti vaikus“, – pasakojo Vaikų ligoninės Vaiko raidos centro vadovė Jovita Petrulytė.
Ateityje Vaiko raidos centras vadovaus įstaigų tinklui, kur šiuolaikinis medicinos mokslas ir praktika yra sujungti į vieną sistemą.
„Vaiko raidos centras turėtų koordinuoti pagalbos teikimą vaikams, taip pat konsultuoti dėl sudėtingiausių atvejų. Bet visos respublikos vaikų mes negalėsime pas save suguldyti“, – teigė profesorius J.Raistenskis.
Ne visiems prieinama laiku pagalba
Lietuvos autizmo organizacijos atstovė Kristina Radžvilaitė išreiškė viltį, kad ateityje bus investuojama ne tik į patalpas, bet ir į specialistų mokymą.
Lietaus vaikais vadinamiems autistams yra svarbi ne tik medicininė pagalba, bet ir draugiška aplinka, naujas požiūris į šį raidos sutrikimą, kitoks bendravimas.
Pastaruoju metu pasaulyje autizmui yra skiriama daug dėmesio, tačiau į mokslines konferencijas, organizuojamas užsienyje, Lietuvos specialistai vyksta dažnai už savo lėšas. Bet Lietuvoje nėra tiek daug rėmėjų, kurie galėtų paskatinti Vaiko raidos centro darbuotojus.
Auginantys sutrikusios raidos vaikus tėvai taip pat negali prisidėti prie specialistų kelionių, nes daug už ką moka patys.
„Jei Tauragėje gyvenanti mama, kurios vaikui būtina logopedo pagalba, skambina ir prašo padėti, nes logopedas atsisakė dirbti kartu su jos sūnumi ir patarė pirma jį sutramdyti, o tik tada atvesti į užsiėmimą, tai rodo, kad visuomenė dar mažai žino apie autizmą“, – pasakojo K.Radžvilaitė.
Iki trejų metų – geriausias poveikis smegenims
Tyrimai rodo, kad geriausių rezultatų pasiekiama, kai ankstyvoji reabilitacija pradeda taikyti iki 3 metų, nes tokiame amžiuje sparčiausiai vystosi vaiko smegenys, todėl pagalba būna naudingiausia.
Kartais net šeimos gydytojams būna sunku įtarti autizmą. Jei berniukas pradeda vėliau kalbėti, jie ramina tėvus, kad šis kalbos sutrikimas vėliau savaime išnyks, todėl reikia apsišarvuoti kantrybe.
Tačiau tokia nuomonė nėra pagrįsta mokslo faktais. Ankstyvosios reabilitacijos skyriaus vedėja Laima Mikulėnaitė kritikavo, kad yra daug mitų, susijusių su autizmu, todėl toks raidos sutrikimas nustatomas pernelyg vėlai.
Ankstyvosios reabilitacijos skyriuje yra 17 lovų, čia gydomus vaikus prižiūri ne tik medikai, bet ir tėvai.
„Mūsų tikslas – suteikti kuo daugiau informacijos tėvams, kad jie galėtų ugdyti savo vaiką, turintį raidos sutrikimų. Medicinos literatūroje ne veltui rašoma, kad yra sunkiausia užauginti tokį vaiką“, – tikino gydytoja L.Mikulėnaitė.
Labai dažnai tėvai nesupranta savo vaikų, dėl šios priežasties jaučiasi kalti, o tai sukelia depresiją.
Iš tikrųjų raidos sutrikimas nėra ūmi būklė, mažiems vaikams labai retai prireikia medikamentų, bet šį sutrikimą būtina koreguoti. Jei visuomenė nepadeda tokiems vaikams adaptuotis, ateityje jų laukia daug sunkumų.
„Visi žmonės yra labai skirtingi, todėl mūsų tikslas padaryti taip, kad žmonės nebūtų vienodi, o galėtų atskleisti savo jėgas“, – pasakojo gydytoja L.Mikulėnaitė.
Svarbiausi požymiai, keliantys įtarimų dėl autizmo
2 vaikams iš 100 yra nustatomas raidos sutrikimas. Yra labai svarbu kuo anksčiau tai pastebėti.
Raidos sutrikimas neišaiškėja kaip gripas per vieną dieną. Jei vaikas turi gerą fizinę sveikatą, yra kur kas sunkiau įtarti raidos sutrikimą. Tačiau motinos širdis dažnai jaučia, jei jos vaikui kažkas negerai.
Autizmą galima įtarti, atsižvelgus į bendravimo ypatybes, jei vaikas vengia žvilgsnių, nežiūri į savo pašnekovą.
Kitas svarbus požymis – vaikas nemėgsta žaidimų, susijusių su vaizduote, pavyzdžiui, kaladėlė gali būti mašina, namas ar pilis, bet raidos sutrikimų turinčiam vaikui kaladėlė nekels tokių asociacijų.
Autizmą turinčiam vaikui daiktas turi tik vieną paskirtį, yra mėgstami žaidimai, kur daug pasikartojimų, tai rodo interesų siaurumą.
Tokie vaikai mėgsta tvarką. Vaikui gali kilti stresas netgi tada, jei gimtadienio proga kas nors sugalvos jo kambaryje pakabinti balionų, jis gali dėl netikėtumo pradėti verkti.
Autizmą išduoda ir pakitę vaiko pojūčiai, jis kitaip priima sensorinę informaciją. Vieniems vaikams tokių dirgiklių labai trūksta, todėl jie linkę kartoti tuos pačius judesius, mėgsta ką nors liesti, čiupinėti ar ragauti, o kitiems – tai sukelia nerimą ar baimę, todėl jie vengia tam tikrų dirgiklių.
Pasitaiko atvejų, kai vaikai valgo tik tuos pačius maisto produktus, bet neragauja kitų. Kartais jie susigundo valgyti tai, kas yra nevalgoma. Tai taip pat rodo pakitusius pojūčius.
