Antikorupcijos ekspertė dr. Eglė Kavoliūnaitė-Ragauskienė pabrėžia, jog sveikatos sistemos sritis yra išskirtinė. „Su ja susiduria absoliučiai visi Lietuvos gyventojai ir problema dėl kyšininkavimo sveikatos apsaugos sektoriuje tampa aktuali. Tą patvirtina lyginamieji valstybių tyrimai.
Pavyzdžiui, prieš kelerius metus atliktame Pasauliniame korupcijos barometro tyrime buvo pastebėta, kad korupcija sveikatos priežiūros sistemoje iš visų Europos Sąjungos valstybių didesnė tik Rumunijoje, o kitose šalyse šis procentas mažesnis nei Lietuvoje. Be to, reikia nepamiršti, kad korupcija sveikatos priežiūros sistemoje yra kelių lygmenų – čia vykdomi viešieji pirkimai, sudarantys didelę dalį visų nacionalinių pirkimų, be to, buvo viešinti ryšiai tarp gydytojų ir farmacininkų. Dažnai visa tai suplakama į vieną ir tuomet korupcija atrodo kur kas didesnė“, – įsitikinusi mokslininkė.
Kyšininkavimas ne gydytojo iniciatyva
Kovai su korupcija nuolat rengiamos ir atnaujinamos korupcijos prevencijos programos, svarbus vaidmuo atitenka antikorupciniam švietimui, kurio pagrindinis tikslas – informuoti apie neigiamas papirkinėjimo pasekmes, ugdyti visuomenės sąmoningumą ir nepakantumą korupcijai. Pasak ekspertės E. Kavoliūnaitės-Ragauskienės, pirmiausia turėtų būti siekiama daryti įtaką korupcijos iniciatoriams, kurių yra tiek tarp gydytojų, tiek tarp pacientų.
„Šiuo metu, panašu, daugiausiai antikorupcinis švietimas teikiamas sveikatos priežiūros įstaigų atstovams, nes tokia grupė identifikuojama lengviau, nei visuomenė. Toks pasirinkimas gali turėti tiek teigiamą, tiek neigiamą poveikį – viena vertus, keisti gydytojų nuostatas, antra vertus, juos stigmatizuoti, iš anksto nusprendžiant ir pirštu rodant, kad jie yra (potencialūs) kyšininkai“, – tikina pašnekovė.
Tačiau yra ir kita medalio pusė, iniciatoriais neretai tampa patys pacientai, tad žiniasklaidos ir socialinės medijos galimybės yra puiki terpė šviesti ne tik medikus, bet ir visą visuomenę.
Sprendimai, lėmę korupcijos mastų mažėjimą
Ne paslaptis, kad vis dar pasitaiko pacientų, norinčių duoti kyšį ar įteikti kokią nors dovaną, traktuojant, kad tame nemato nieko blogo, nes toks elgesys priimtinas jau nuo seno. Tačiau kyšininkavimas jau seniai laikomas sovietine atgyvena, kurią žūt būt stengiamasi išguiti, skiriant nemažai pastangų. Taigi, kokie svarbiausi sprendimai buvo priimti ir kokių rezultatų pavyko pasiekti?
E. Kavoliūnaitės-Ragauskienės nuomone, viena veiksmingiausių priemonių – viešumas, ne tiek pačių korupcinių atvejų viešinimas, kiek procedūrų bei finansų skaidrumas.
„Pacientams svarbu žinoti, kokias paslaugas ir kokiomis sąlygomis jie turi teisę gauti, ir tai nepriklauso nuo gydytojo požiūrio“, – sako mokslininkė ir priduria, kad prie didesnės pažangos antikorupcijos srityje priskirianti gydytojų ir farmacininkų santykių skaidrinimą bei Sveikatos apsaugos ministerijos pastangas mažinti korupciją farmacijos srityje.
Gydymas – žmogaus teisė
Gyventojų nepakantumas korupcijai auga, bet nepaisant to, dažnas vis dar nepripažįsta, kad kyšis yra nusikaltimas ir vadina tai „dovana“, „padėka“ ir „atsidėkojimu“.
„Svarbu suprasti, už ką yra dėkojama. Jei gydytojas viską padaro, kaip priklauso pagal teisės aktus bei jo vykdomas funkcijas – padėka nereikalinga. Būtent tokių atvejų ir yra daugiausia – žmonės jaučiasi skolingi už tai, į ką jie ir taip turi teisę, arba turėtų turėti teisę, nes gaunama paslauga yra apmokama valstybės arba paties asmens, sumokant privalomojo sveikatos draudimo įmoką. Gaudamas gydymo paslaugą, asmuo negauna malonės, tai – jo teisė“,– paaiškina antikorupcijos ekepertė.
Kodėl kitur kyšiai gydytojams yra retenybė?
Vakarų Europos valstybėse kyšininkavimas teikiant sveikatos priežiūros paslaugas nėra dažnas reiškinys, o gyventojų korupcijos suvokimo indeksas – bene aukščiausias. Tuo tarpu Pietryčių Europoje antikorupcinė situacija vis dar kritinė. Kodėl skirtumas tarp valstybių toks ryškus?
„Galima tik spėlioti, kodėl korupcija tarp gydytojų ir pacientų ten mažesnė. Labiausiai tikėtina versija, kad pacientai yra pilietiškesni, suvokia, kad paslaugą gauna ne už dyką, nesijaučia įsipareigoję gydytojui. Neatmestina ir tai, kad lietuviai, lyginant su užsieniečiais, gali būti labiau motyvuoti neformaliai susimokėti gydytojui dėl manomai neadekvačių gydytojų atlyginimų. Taigi, kelčiau hipotezę, kad pagrindinės priežastys, dėl ko lietuviai labiau linkę į korupciją sveikatos priežiūros srityje nei Vakarų kaimynai, yra visuomenių kultūriniai ir sveikatos sistemos organizavimo struktūriniai skirtumai“, – tikina pašnekovė.
Informacija parengta bendradarbiaujant su LR sveikatos apsaugos ministerija, kuri įgyvendina Europos socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės lėšomis finansuojamą projektą „Korupcijos prevencijos didinimas sveikatos apsaugos sektoriuje“.
