Anksčiau ji buvo vertinama kaip vidutinė. Paskelbus Italijai apie koronaviruso aukas, medikai mano, kad šis užkratas gali pasiekti Lietuvą vos per 14 parų.
Baimė ir panika – tokie jausmai sukaustė daugelį žmonių, svajojančių per atostogas apsilankyti saulėtoje Italijoje.
Uždaryta Venecijos bazilika, Milano katedra, Milano operos teatras „La Scala“, nevyks tradicinis Venecijos karnavalas, Šiaurės Italijoje dešimt mažų miestelių tapo uždaromis zonomis dėl koronaviruso, sėjančio mirtį.
Trys įtartini atvejai atskleidė trūkumus
Kauniečiai medikai jau turėjo tris aliarmo signalus, kai grįžę iš Kinijos ir blogai pasijutę žmonės buvo tiriami dėl koronaviruso.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų profesorė Auksė Mickienė šiuos atvejus vadino generaline repeticija.
Koronavirusas sukelia infekciją, panašią į gripą. Vieni žmonės virusu perserga greičiau, o kitiems jis gali išsivystyti į mirtimi pasibaigiantį plaučių uždegimą. Didžiausia pavojus kyla senyvo amžiaus, lėtinėmis ligomis sergantiems žmonėms.
Tačiau generalinė repeticija parodė, kad Lietuvos medikams dar daug ko trūksta. Neperšlampamas chalatas, guminės pirštinės, akiniai, respiratorius – tokios apsauginės priemonės yra būtinos medikams, kad jie patys neužsikrėstų.
Velkantis apsauginius drabužius, kitas medikas turi stovėti ir žiūrėti, kad drabužiai prie nieko nesiliestų.
Tačiau ne tik šie nepatogumai apsunkina gydytojo darbą. Iškilo neaiškumų, kaip naudotis stetoskopu, jei ant galvos medikas turi užsidėti kapišoną.
„Tikriausiai liks tik viena galimybė tirti plaučius – daryti rentgeno tyrimą“, – svarstė profesorė A.Mickienė.
Testas atliekamas 6 valandas
– Kaunas ir Vilnius – vartai, pro kuriuos gali prasmukti koronavirusas kartu su grįžtančiais iš Italijos keliautojais. Kaip manote, kada tai įvyks? – paklausiau profesorės A.Mickienės.
– Ruošiamės, jau turėjome tris atvejus, kai buvo įtartas koronovirusas, džiaugiamės, kad nė vienas įtarimas nepasitvirtino. Mes elgiamės su jais taip, kaip su užkrėstaisiais.
– Kas gali Lietuvoje nustatyti koronovirusą ir kaip greitai? Ar tai gali padaryti Klaipėdos, Panevėžio ar Alytaus ligoninės?
– Nors šalyje yra stiprių ligoninių, bet tokią galimybę turi tik referentinė laboratorija, esanti Vilniuje, tai Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija. Visi mėginiai turi būti siunčiami į šią laboratoriją. Testas trunka 6 valandas. Tai – protingas žingsnis, nes tyrimai turi būti patikimose rankose.
Kai Lietuvoje buvo kilęs pirmas įtarimas dėl koronaviruso, patvirtinimui mėginys dar buvo siunčiamas į užsienį.
Mūsų ligoninėje yra numatyta tokia tvarka – yra kviečiamas automobilis, paimamas mėginys ir siunčiamas į Vilnių.
Praėjusį savaitgalį, kai buvo kilęs įtarimas dėl koronaviruso, blogai pasijutęs žmogus pas mus praleido mažiau nei parą, viskas baigėsi gerai, nes įtarimai nepasitvirtino.
Užkratą gali platinti 21 ar 27 dienas
– Žmonės skundžiasi, kad vaistinėse trūksta vienkartinių kaukių, gamintojai nespėja paruošti ligonėms vienkartinių chalatų. Ar Kaune medikai susiduria su tokiais sunkumais?
– Mūsų ligonėje yra tokių priemonių, galbūt poliklinikose yra kitokia situacija. Kas bus, kai blogai pasijutę keliautojai užplūs šeimos gydytojus? Noriu priminti vieną svarbų dalyką – jei žmogus įtaria, kad užsikrėtęs koronavirusu, jis turi skambinti 112 į bendrosios pagalbos centrą, o ne eiti į polikliniką.
Tada greitosios pagalbos medikai turi susisiekti su specialistais ir nutarti, ką daryti.
– Ar žinoma, kaip greitai koronavirusas kirs Lietuvos sieną?
– Kol mes girdėjome apie Kinijoje siaučiantį koronavirsą, buvo ramiau. Man daug nerimo kelia Italija, labai baisu ir neramu, nes Šiaurės Italija, kurią galima pasiekti iš Kauno ar Vilniaus, yra kalnų slidinėjimo rojus. Dėl pigių skrydžių daug lietuvių renkasi čia poilsį.
Yra žinoma, kad dvi savaites trunka inkubacinis periodas, taip taip dvi savaites skiriamas karantinas žmonėms, grįžusiems iš Kinijos. Karantinas tebegalioja.
Tačiau yra mokslinių duomenų, kad ligonis gali išskirti koronavirusą ir iki 21 ar 27 dienų.
Baimės akys didelės
– Iki šiol Lietuva buvo priskirta vidutinės rizikos zonai, nes Europoje buvo tik trys šalys, kurios turėjo tiesioginius skrydžius į Kiniją, tai Prancūzija, Italija ir Jungtinė Karalystė.
– Mes nežinome, kaip bus rytoj. Rekomendacijos mums teikia Pasaulio sveikatos apsaugos organizacija ir Europos užkrečiamųjų ligų kontrolės ir prevencijos centras.
Gali būti, kad su grįžtančiais iš Italijos žmonėms teks bendrauti taikant tokią pačią praktiką kaip ir su grįžtančiais iš Kinijos asmenimis.
Karščiuojantys ir blogai pasijutę žmonės jau lėktuve turėtų pranešti apie savo savijautą. Labai gerai, kad medikai budi Tarptautiniame Vilniaus oro uoste.
Gali užvirti tikras pragaras
– Ar neatrodo, kad pernelyg panikuojame?
– Kol užkratas buvo aptinkamas Kinijoje, Lietuvai negrėsė dideliais nemalonumais. Kita vertus, panikuoti – tai žmogiška savybė. Mes anksčiau atidžiau vertinome tuos atvejus, kai greitosios pagalbos medikai mums paskambindavo ir pranešdavo – yra žmogus, kuris turi kvėpavimo takų infekciją ir yra buvęs Kinijoje.
Situacija buvo valdoma, nes ne tiek daug žmonių iš Lietuvos buvo nuvykę į Kiniją. Mes spėdavome pasiruošti, todėl nebuvo panikos.
O jei turėsime tikrinti visus žmones, kurie viešėjo Italijoje ir kosti, čiaudi ar jaučia dusulį, gali būti tikras pragaras, o pasekmės bus sunkiai prognozuojamos.
Vilkės neperšlampamą chalatą
– Ar medikai turi apsisaugojimo priemonių?
– Medikai negali pasitikti ligonio įprastais darbiniais drabužiais, jie turi apsivilkti neperšlampamus chalatus, užsimauti gumines pirštines, užsidėti respiratorių, nešioti specialius akinius, kurie saugo akių gleivinę.
Vienas bendradarbis turi būti stebėtojas, kad rengdamasis gydytojas prie nieko neprisiliestų. Tai yra rimti reikalavimai, nes būtina saugotis infekcijos, kuri plinta oro lašeliais, yra pavojinga netgi prisiliesti prie ligonio, nes užkratas plinta taip pat kontaktiniais keliais.
Bėda ta, kad nėra specifinių kovos priemonių, nes koronavirusas sukelia infekciją, kuri panaši į gripą.
