– Esate chirurgas, daugelį metų aktyviai veikiate sveikatos politikos srityje, esate gavęs ne vieną europinio lygio apdovanojimą už veiklą šioje srityje. Kaip vertinate situaciją, šiuo metu susiklosčiusią dėl koronaviruso? – portalas lrytas.lt paklausė buvusio eurokomisaro.
– Iš tiesų aš labai seku šią padėtį. Turiu tiesioginį ryšį su Europos užkrečiamųjų ligų centru, su vadinamąja Europos komisijos ankstyvojo reagavimo sistema, Europos sveikatos saugumo komiteto žmonėmis.
Čia reiktų atskirti keletą dalykų. Pirmiausia reikėtų suprasti, kad žodis pandemija ar epidemija neturi gąsdinti, nes jis pats dar nedaug ką tepasako.
Juk jau buvo ir AIDS, ir MERS, ir SARS, ZIKA epidemijos, paukščių gripo ir t.t. O sezoninis gripas jau kaip ir įprasta epidemija.
Svarbiausia įvertinti, koks yra konkrečios epidemijos ar pandemijos rizikos lygis.
Atkreipiu dėmesį, kad kalbant apie koronavirusą, Lietuvoje turime žemą rizikos lygį, o kai kur – kitose šalyse – vidutinį. Tačiau nauja yra tai, kad šis virusas žmogui pavojingu tapo pirmą kartą. Taigi, jo epidemiologija dar nėra iki galo suprasta.
Dabar per visą pasaulį skaičiuojama apie 80 tūkst. užsikrėtusiųjų iš jų apie 2 tūkst. mirčių. Jos ištinka žmones, kurie turi imunodeficitą, komplikuotas diagnozes ar yra rizikos grupėse.
Bet pagrindinis židinys yra Kinija, tai apie 78 tūkst. atvejų. Svarbu ir tai, kad apie 30 tūkst. žmonių pasveiko.
– Jei Lietuvoje rizikos lygis kol kas žemas, kodėl kyla tiek panikos?
– Tiesa, nors problema kol kas žemo rizikos lygio. Jos išsisėjimas dėl žmonių judėjimo yra spartesnis nei tai būtų vykę prieš 15 ar 20 metų. Žiūrėkite, kiek šalių jau praneša apie ligos atvejus. Tiesa, jų nėra daug. Vadinasi, esant žemai rizikai, bet didelei tikimybei ligą pervežti virusą iš vieno kontinento į kitą, budrumo laipsnis turi būti aukštas.
Budrumo ir atsekamumo bei profilaktinio pasirengimo laipsnis turi būti aukštas, bet tai nieko bendro su panika neturi.
Ir tos budrumo priemonės turi apimti vadinamąsias jautriausias vietas: uostus, oro uostus, didžiules žmonių susibūrimų vietas, ligonines. Situacija įpareigoja turėti paruoštus resursus. Pradiniai resursai turi būti mobilizuoti.
Tačiau mes matome kitą reiškinį – infodemiją. Tikrą informacijos epidemiją. Kur pasisuksi – kiekviename socialiniame tinkle, kanale pilna žinių apie tai. Ne visos jos yra tikslios, sudaryta terpė manipuliacijai, interpretacijoms, gandams sklisti. O interpretuoti ir būti mokslininkais šiandien pasišovę milijonai. Tai kelia paniką.
– Tai pandemija bus paskelbta ar ne?
– Pandemija galima, bet kol kas yra tik epideminiai židiniai. Esant žemam ar vidutiniam rizikos laipsniui, nes tai kol kas nepasiekė ankstesniais laikais buvusių maro ar choleros lygių, mes nevaldome socialinio informacinio lauko. Yra be galo daug panikos ir klaidingų veiksmų.
Čia susiduriame ir su politinėmis interpretacijomis. Iš karto atakuojamos vyriausybės, ministrai. Prisiminkime Ukrainos atvejį. Baisu, kaip sukiršinti žmonės. Tuomet prasideda klaidingi sprendimai izoliuoti miestus, įvesti nepagrįstus karantinus, apriboti prekių judėjimą. Žiūrėk, dar bus įvesta ir laikina sienų kontrolė. Tas neabejotinai suduos smūgį ekonomikai.
– Kaip tuomet suvaldyti tą informacinį lauką? Kokia informacija pasikliauti?
– Reikalinga labai plati ir koordinuota bei apgalvota informacinė kampanija, kad reikia mažiausiai 7 kartus plaut rankas, svarbi savikontrolė, sekt save, jei sloguoji – užsidėk kaukę, jei pasijutai prastai, neužsiimk savigyda, bet nueik pasitikrinti. Bet tu gali sirgti ir paprasčiausiu gripu. Dabar gi siaučia gripo epidemija. Paprastas žmogus gi neatskiria gripo ar kitų virusų, kurie pasireiškia panašiais simptomais. Tačiau nereikia kelti panikos, kad tai koronavirusas.
Deja, greta teisingos informacijos plinta panika ir sklinda milijonai klaidingų žinučių. Kaip kovoti su infodemija – sunkus klausimas.
Kadangi virusas naujas, apibrėžti jį dar sudėtinga, buvo manyta, kad inkubacinis periodas trunka 12 dienų, dabar, atrodo, – 24. Todėl karantino sistema kinta.
Europos užkrečiamųjų ligų centro tinklalapyje rasite kiekvienos šalies rizikos laipsnį užsikrėsti, šiandienos statistinius duomenis, visus atvejus. Čia yra teikiama visiškai pamatuota, reali informacija. Tačiau klausimas, kiek žmonių ja naudojasi?
Europos medicinos agentūra taip pat informuoja, ką ir kaip daryti.
Taip pat tinkamą informaciją skleisti įpareigota Europos saugios aviacijos agentūra. ES priėmė sprendimą kontroliuoti visus skrydžių reisus. Veiksmai oro uostuose bus sustiprinti.
Akivaizdu, kad dabar Lietuvai, kaip ir kitoms šalims, reikia pirkti tam tikras apsaugos kostiumų, kaukių, pirštinių, dezinfekcinių priemonių atsargas, jei būtų paskelbta pandemija ir rizikos lygis padidėtų. Tam reikia organizuoti bendruosius tarptautinius pirkimus su Latvija, Estija, Suomija. Tai būtų pigiau.
Referencinės laboratorijos irgi dirba pilnu pajėgumu. Neabejoju, kad ES kontekste turime aukštą budrumo lygį. Deja, suvaldyti panikos dar negalime. Čia turime labai didelę problemą.
