Ta proga žurnalistai buvo sukviesti į oro uostą, kad patys savo akimis pamatytų, kaip oro uoste vyksta keleivių, atskridusių iš šalių, kuriose yra koronaviruso židiniai, patikra.
Iš viso į Vilnių iš Milano atskrido apie 40 keleivių. Parskrendančių keleivių oro uoste laukė specialiais nuo kostiumais galvos iki kojų apsirengę krašto apsaugos kariai savoriai, taip pat Raudonojo Kryžiaus draugijos savanoriai ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai.
Kiekvieno keleivio temperatūrą matavo termovizoriumi
Visų keleivių, einančių pro oro uosto vartus, temperatūra buvo matuojama specialiu termovizoriumi, nukreipiant jį į kaktą maždaug metro atstumu.
Jeigu termovizorius būtų parodęs aukštesnę temperatūrą, keleivis, kaip paaiškino Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė, būtų pasivestas į šoną.
Iš Milano grįžusi keleivė Bronislava teigė, kad patikra ji yra labai patenkinta.
„Labai esu patenkinta patikra. Pirmiausia labai patiko, kad duoda rankas dezinfekuoti“, – džiaugėsi nusileidusio lėktuvo keleivė Bronislava.
„Viskas labai puiku. (...) Žinau visas rekomendacijas, visos šalys daro tą patį“, – pridūrė ji.
Vagia su visais dozatoriai
Ir nors keleivių patikra oro uoste yra sustiprinta – matuojama jų temperatūra, taip pat jie turi užpildyti keleivio korteles, NVSC specialistams palikdami savo kontaktinius duomenis, kai kurie atvykėliai žurnalistams skundėsi, kad oro uosto tualete nebuvo dezinfekcinių skysčių rankoms.
Čia galima rasti tik paprasčiausio muilo rankoms nusiplauti. Tuo antradienį įsitikino ir portalo lrytas.lt žurnalistai. Muilo tualete buvo, bet dezinfekcinio skysčio – ne.
R.Lingienė tvirtino, kad iš pradžių dezinfekcinio skysčio oro uosto tualetuose tikrai būna – ji pati ne kartą tuo įstikino, tačiau žmonės jį vagia - nuplėšia nuo sienų su visais dozatoriais.
Tą patį patvirtino ir oro uosto atstovai. Esą jie net nespėja pildyti skysčio atsargų, nes jis paprasčiausiai pavagiamas.
Karių savanorių budėjimas finansuojamas Lietuvos kariuomenės lėšomis
Apie budinčius oro uoste karius kalbėjęs Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo atstovas spaudai kapitonas Andrius Dilda sakė, kad visoje Lietuvoje savanoriai patikėtas užduotis vykdo Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostuose, kruizinių laivų ir krovos terminaluose.
„Klaipėdos regione turime Palangos oro uostą, taip pat kruizinių laivų, krovos terminalą. Kariai ten nebudės nuolatos, jie ten budės pagal nustatytą grafiką. Tuo metu, kai bus skrydžių iš patvirtintų regionų, iš kurių atvyks keleiviai, kariai padės Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) atstovams registruoti atvykstančius piliečius ar svečius, taip pat kitas jiems patikėtas užduotis“, – žurnalistams antradienį sakė Gynybos štabo atstovas spaudai kapitonas A. Dilda.
Kariškis patvirtino, kad toks budėjimas yra finansuojamas iš Lietuvos kariuomenės lėšų.
„Kariai savanoriai yra pašaukti į taikos meto užduočių pajėgas, jiems tai yra tarnyba. (...) Kol kas kariuomenė yra pasiruošusi tiek, kiek reikės skirti karių ir užtikrinti pagalbą civilinėms institucijoms“, – sakė jis.
A. Dildos teigimu, kariai kartu su Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) ekspertais turėjo išsamų instruktažą, tad yra tinkamai pasirengę.
„Šiuo atveju būtent prieš šią užduotį kariai turėjo labai išsamų instruktažą su (Nacionalinio. – ELTA) visuomenės sveikatos centro atstovais ir tikrai yra parengti jų laukiančioms užduotims“, – patikino kptn. A. Dilda.
R. Lingienė: keleivių srautas mažėja
Tuo metu NVSC Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė tikino, kad bus patikrinti visi lėktuvu skridę keleiviai. Jiems taip pat bus suteikiamos būtinos rekomendacijos.
„Vykdoma sustiprinta medicininė, karantininė keleivių kontrolė. (...) Bus pasitikti visi keleiviai, atskridę tiesioginiais skrydžiais iš paveiktų teritorijų, ir patikrinamos orlaivyje surinktos užpildytos kortelės. (…) Taip pat jiems suteikiamos rekomendacijos, kad grįžę iš paveiktų teritorijų, jei įmanoma, dirbtų nuolatinį darbą“, – tikino ji.
Taip pat bus suteiktos rekomendacijos, kaip elgtis, jei jų sveikata pablogėtų, išmatuojama jų kūno temperatūra, sakė R. Lingienė.
NVSC Vilniaus departamento direktorė patikslino, kad minėtu reisu atskrido apie 40 keleivių.
„Pastebėjome tendenciją šią savaitę – keleivių srautas labai mažėja iš paveiktų teritorijų“, – tikino ji.
Pasak R. Lingienės, savaitgalį buvo labai daug keleivių, atskridusių iš slidinėjimo kurortų. Dėl to, pasak jos, savaitgalį reisai buvo pilni, kai paskutinėmis dienomis jų jau mažiau.
„Jeigu paveiktų regionų bus daugiau, (...) sustiprinta medicininė kontrolė bus vykdoma iš visų paveiktų regionų, bus įtrauktos kitos šalys, (...) tai reikės turbūt daugiau žmonių. Tai priklausys nuo mūsų susitarimo su oro uostu“, – sakė R. Lingienė.
Kartu ji pridūrė, kad nusileidusį pilną orlaivį sutinka 20-30 žmonių, šiuo metu tai, jos teigimu, – pakankamas skaičius.
Kalbėdama apie Respublikinėje Šiaulių ligoninėje gulinčią koronavirusu užsikrėtusią lietuvę, R. Lingienė patikino, kad virusas toliau neplinta.
„Visuomenėje šitas užkratas neplinta – yra vienas patvirtintas atvejis, jis yra puikiai lokalizuotas. Kaip minėjau, tai dėka to susirgusio žmogaus, dėka visuomenės sveikatos specialistų“, – apibendrino ji.
Lietuvoje – kol kas vienintelis atvejis
Kol kas Lietuvoje patvirtintas vienintelis koronaviruso atvejis. Vasario 28-osios naktį buvo patvirtinta, kad juo užsikrėtė 39 metų šiaulietė, kuri grįžo iš Italijos miesto Veronos.
Šiuo metu ji tebėra izoliuota Respublikinėje Šiaulių ligoninėje, nors jaučiasi gerai, nes pirmadienį, kovo 2 dieną, atliktų pakartotinų tyrimų dėl koronaviruso rezultatai buvo teigiami.
Viskas prasidėjo Kinijoje
Pasaulyje nuo kiniško koronaviruso jau registruota daugiau nei 3,1 tūkst. mirčių, iš viso užfiksuota daugiau nei 91,3 tūkst. atvejų.
Primename, kad koronavirusas, vėliau gavęs pavadinimą COVID-19, prasidėjo Uhane 2019 metų gruodžio pabaigoje. Vėliau jis išplito į Aziją, JAV, pasiekė Prancūziją ir apėmė kitas šalis.
Ilgą laiką Lietuvoje koronaviruso nebuvo. Buvo keletas įtarimų, kad Lietuvos gyventojai užsikrėtė grėsminguoju virusu, bet iki vasario 28-osios nė vienas jų nepasitvirtino.
Vis dėlto dėl koronaviruso vasario 26 dieną Lietuvos Vyriausybė priėmė sprendimą šalyje paskelbti ekstremalią padėtį.
Šis žingsnis buvo orientuotas į prevenciją – geresnį pasirengimą pavojingam koronavirusui.
Aiškinta, kad šis sprendimas leis veiksmingiau vykdyti su prevencija susijusias procedūras.
Taip pat buvo nuspręsta sukurti valstybės lygio operacijų centrą, skirtą tiek koordinuoti pasirengimui koronavirusui, tiek rekomendacijoms dėl papildomų priemonių ir sprendimams, susijusiems su visuomenės informavimu, kad jis būtų tinkamas ir operatyvus.
Virusas gali būti perduotas ir besimptomiu laikotarpiu
Inkubacinis koronaviruso laikotarpis gali trukti iki 2 savaičių, o kai kuriais atvejais tęstis net ir iki mėnesio.
Koronavirusas gali būti perduotas ir besimptominiu periodu, tai yra žmogus, nežinodamas, kad užsikrėtė, gali virusą platinti kitiems.
Koronaviruso simptomai yra tokie pat, kaip paprasto gripo, įskaitant sausą kosulį, karščiavimą ir apsunkintą kvėpavimą.
Šiuo metu žinoma, kad pirmose ligos stadijose koronavirusas daugiau randamas nosiaryklėje, o vėlesnėse stadijose nosiaryklėje jo gali nebebūti, bet jis gali būti randamas išmatose. Tai yra, toliau pažeidžiamas žarnynas ir virusas dauginasi ten.
Vaistų nuo koronaviruso nėra
Kaip sakė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) direktorius profesorius Saulius Čaplinskas, efektyvių antivirusinių vaistų prieš koronavirusą kol kas nėra. Vis dar nesukurti ir skiepai.
„Dabar gydytojai padeda ligoniui tik pačiam pasveikti“, – lankydamasis „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Reporteris“ kalbėjo S.Čaplinskas.
Profesorius pridūrė, kad sunkiausiai šiuo virusu serga ir miršta silpniausi – senjorai ir turintys lėtinių bei chroninių ligų. Jiems ši liga ypač pavojinga.
Norint apsisaugoti nuo koronaviruso, ypač keliaujant po šalis, kuriose ši liga ypač išplitusi, reikėtų neužmiršti elementarių saugumo taisyklių: pirmiausia vengti lankytis ten, kur gali būti sergantys žmonės.
Taip pat reikėtų vengti būti arti gyvūnų, valgyti tik gerai termiškai apdorotą maistą, paisyti kosulio ir čiaudulio etiketo ir laikytis rankų higienos – stengtis jas kuo dažniau plauti, geriausiai – ūkišku muilu.
