Po to, kai šeštadienio rytą buvo pranešta, kad Ukmergėje jau nuo koronaviruso mirė senyvo amžiaus moteris, o šio miesto ligoninė praktiškai nebegali dirbti visu pajėgumu, nes daugybė jos medikų gali būti užsikrėtę virusu, situacija Lietuvoje akimirksniu įkaito.
Šeštadienio vakarą Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pranešė, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai išplėtė izoliuojamų ir stebimų asmenų ratą Ukmergės ligoninėje, o dauguma ligoninės skyrių buvo uždaryta, pacientai perkelti į kitas patalpas, organizuota patalpų dezinfekcija.
Ligoninėje veikia tik slaugos ir vidaus ligų skyriai, tačiau nauji pacientai į ligoninę nepriimami.
– Kaip vertinate situaciją Lietuvoje, žinant, kad jau yra mirties atvejis, o Ukmergėje susiformavęs didžiulis koronaviruso židinys? – pradėjome pokalbį su V. Andriukaičiu.
– Visiškai akivaizdu, kad šiandien turime kalbėti apie ketvirtąją epidemijos stadiją, kai virusas paplito bendruomenėse. Tai – ypač charakteringa Ukmergės atveju.
Mano galva, Vilniuje taip pat tikėtinas panašus scenarijus.
Akivaizdu, kad nesuvaldyta situacija, ir kai buvo tik pavieniai užsikrėtusių žmonių virusu atvejai. Deja, po to, kai prasidėjo klasteriai, taip pat nebuvo imtasi būtinų priemonių.
Be to, neabejotina, kad turime didelę realios situacijos paklaidą, nes testavimo skaičiai – ženkliai per maži, o žmonių karantinavimas nėra pakankamai efektyvus.
– Tačiau juk nuo pat epidemijos Lietuvoje paskelbimo pradžios visi, kurie išmano, ir kurie tik domisi tuo kokie koronaviruso padariniai pasaulyje, šaukte šaukė, kad būtina kuo daugiau testuoti žmonių. Kas gi, jūsų manymu, lėmė, kad į tai nebuvo įsiklausyta?
– Testuoti reikėjo ne tik iš užsienio parvykstančius ir iš Lietuvos niekur nekeliavusius žmones, bet tiesiog būtina buvo atlikinėti molekulinius tyrimus medikams, kurie kasdien dirba su pacientais.
Pažiūrėkim, kiek šiandien jau yra užsikrėtusių arba save izoliavusių medikų! Net ir jokių užsikrėtimo virusu nejaučiantys žmonės, bet keliavę po užkrėstas šalis, turėjo būti testuojami, nes buvo tapę potencialiais viruso pernešėjais.
Gaila, bet akivaizdu, kad buvo pavėluota įsigyti pakankamai testų ir būtinų reagentų tyrimams atlikti. Iš pradžių, greičiausiai, buvo manyta koronaviruso atvejų Lietuvoje bus nedaug, todėl saikingai buvo kaupiamos atsargos.
Netrukus padėtį pablogino ir tai, kad kitose pasaulio šalyse ženkliai išaugo testų ir reagentų poreikis. Jų pirkimai labai komplikavosi.
Dabar jau nieko nebepakeisime. Reikia susikaupti ir imtis organizuoti sanitarinius kordonus ir sanitarinį karantinavimą.
Apmaudu, kad parvykusiems žmonėms iš užsienio iš karto buvo leista vykti namo saviizoliacijai. Manau, kad būtų buvę žymiai efektyviau steigti laikinuosius karantino punktus. Juk tam galimybių Lietuvoje tikrai yra – yra ir tuščių sanatorijų, ir viešbučių.
Pagaliau galima buvo įrengti laikinus karantino punktus. Tuomet situacija būtų valdoma efektyviau, nes stebimi asmenys nebūtų išsėję viruso po visą šalį.
– Deja, tų laikinųjų karantino punktų nėra.
– Taip, tokia priemone nebuvo pasinaudota. Todėl epidemiologiniu požiūriu buvo sudarytos galimybės virusui išsisėti.
– Ką reikėtų daryti, jei atsitiktų taip, kad Lietuvoje iš viso nebebus galimybių atlikti testus ir tyrimus?
– Ši problema šiuo metu – numeris vienas ir, neabejoju, kad epidemiologai ją puikiai supranta. Kiek žinau, Lietuva jau dalyvauja Europos Komisijos organizuojamuose pirkimuose. Atrodo, kad netrukus turėtų būti atgabentos testų siuntos iš Kinijos.
Tačiau dabar dėmesį reikėtų koncentruoti tik į tai, iš kur ir kuo greičiau gauti testų bei reagentų. Šiuo metu būtina nedelsiant išsiaiškinti situaciją Ukmergėje: mirė moteris, kuri į ligoninę atvyko, greičiausiai, jau užsikrėtusi koronavirusu.
Antra, užsikrėtė ir Ukmergės ligoninės medikai, kurie priversti ženkliai susimažinti savo darbų apimtis. Trečia, Ukmergės teritorijoje virusas jau išplitęs. Kitaip tariant, visa Ukmergės savivaldybė – raudonoje zonoje. Vadinasi, nieko nelaukiant, Ukmergėje turi būti sudarytas sanitarinis kordonas. Tik karantino jau nebepakanka.
– Ką reiškia – sanitarinis kordonas? Ukmergė turėtų būti visiškai izoliuota?
– Ukmergėje turėtų būti kur kas labiau sugriežtintas gyvenimo rėžimas. Turi atsirasti sanitariniai postai ir sanitarinės komandos, kurios pristatytų žmonėms maistą, vaistus ir kitus būtinus dalykus. Būtina griežta dezinfekcija, ypač – daugiabučiuose namuose. Būtina sugriežtinti įvažiavimus ir išvažiavimus iš miesto.
– Bet juk jau dabar Ukmergė turėjo būti izoliuota.
– Visiškai aišku, kad virusas – paplitęs net tik pačioje Ukmergėje ir jos rajone. Jau turėjo būti paskelbta, kad ten yra bendruomenės užsikrėtimo stadija, todėl teritorijos ir patalpų dezinfekavimas turėtų būti atliekamas mažiausiai dvi savaites.
– Jūs esate buvęs ne vienos pasaulinės epidemijos židiniuose. Kaip jums atrodo, ar Lietuvoje pakanka pajėgumų atlikti tai, kas būtiniausia?
– Manyčiau, kad taip. Tik tiems visiems darbams turėtų vadovauti epidemiologai, kurie turi sukaupę pakankamai praktikos. Pasikviesčiau į talką ir tuos epidemiologus, kurie pensijoje, bet yra valdę epideminius karantinus. Būtina pasitelkti ir civilinės saugos specialistus bei kariškius.
– Ar jūsų pagalbos kas nors yra prašęs?
– Kol kas niekas, nors per penkerius darbo metus EK esu sukaupęs daug.
– Kaip vertinate Vilniaus universiteto, Medicinos fakulteto profesoriaus Vytauto Kasiulevičiaus rekomendacijas, kad dabartinėje situacijoje, siekiant suvaldyti koronaviruso epidemiją, krizių centrui vadovauti turėtų koks nors patyręs kariškis, pasitelkiant karinėse misijose dirbusius medikus?
– Kaip minėjau, būtina pasitelkti civilinės saugos specialistus, o jie ir yra paramilitarinės srities atstovai. Kariškiai bei kariniai sanitariniai daliniai taip pat turėtų būti mobilizuoti. Valdyti visą situaciją, mano galva turėtų, vyriausiasis šalies – epidemiologas, kuriam turėtų paklusti kiti specialistai.
Bet, tenka apgailestauti, kad Lietuvoje vis dar manoma, kad tokiai situacijai suvaldyti nereikia specialiųjų žinių. Būdamas ebolos viruso židiniuose, visada buvau apsuptas specialistų, kurie suformuodavo sprendimų planus, kurie būdavo aptariami ir patvirtinami, o tik po to – vykdomi.
Tačiau be kariškių ir civilinės saugos specialistų, be epidemiologų ir virusologų neįmanoma pajudėti iš vietos.
Būtent toks štabas šiuo metu Lietuvoje – būtinas. Kažkoks krizės suvaldymo centras veikia, bet jo struktūra ir kokie jo bendrieji planai, man nežinoma.
Tik dar kartą norėčiau pabrėžti – situacija grėsminga, nes jau yra zonų, kur virusas plinta bendruomenėse.
