Tiesa, tokią nerimą keliančią statistiką Sveikatos reikalų komitetui trečiadienį pateikęs Sveikatos apsaugos ministerijos Psichikos sveikatos skyriaus vedėjas Ignas Rubikas atkreipė dėmesį, kad pačių savižudybių skaičius pernai, lyginant su 2019 metais, sumažėjo.
Streso lygis išaugo dvigubai
Kaip apžvelgdamas visuomenės psichikos sveikatos būklę skaičiavo I.Rubikas, bendras tautiečių streso lygis šiuo metu išlieka padidėjęs apie du kartus, lyginant su laikotarpiu iki COVID-19 pandemijos.
Iki pandemijos stresą jautė 14 proc., prasidėjus pandemijai – 26-48 proc. populiacijos. Taip pat pandemijos metu išaugę nerimo, pykčio, liūdesio jausmai. Specialistas pažymėjo, kad daugiausia steso buvo jaučiama balandį, pandemijos pradžioje, o dabar jo lygis šiek tiek sumažėjęs dėl gyventojų prisitaikymo ir mažesnio neapibrėžtumo.
Pandemijos metu taip pat apie 10 proc. daugiau asmenų kreipiasi į gydymo įstaigas dėl depresijos, nerimo ir reakcijos į didelį stresą sutrikimų, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu.
„Tarptautinių tyrimų duomenimis, šie trys skaičiai geriausiai atspindi COVID-19 poveikį visuomenės psichikos sveikatai. Tas kreipimosi (į gydymo įstaigas, – aut.past.) skaičius galbūt nėra dramatiškai padidėjęs, bet čia reikėtų atkreipti dėmesį, kad dalis asmenų galbūt nesikreipia dėl baimės užsikrėsti arba kitų asmens sveikatos priežiūros paslaugų apribojimų.
Jeigu to nebūtų, greičiausiai skaičius būtų didesnis“, – tvirtino I.Rubikas.
Ministerijos atstovo teigimu, balandžio mėnesį nerimo lygis Lietuvoje išaugo beveik tris kartus (iki karantino – 26,1 proc., balandį – 64,3 proc., spalį – 41 proc.), kitos neigiamos emocijos – nuo pusantro iki dviejų kartų.
„Fizinio skausmo pojūtis taip pat nuosekliai auga ir antrosios karantino bangos metu. Tai gali reikšti ne tik psichologines, bet ir fizines sveikatos problemas, susijusias su sėsliu gyvenimu ir fizinio aktyvumo sumažėjimu“, – perspėjo I.Rubikas.
Daugėjo vienišų žmonių
Jis pasakojo, kad pirmosios COVID-19 bangos metu atliktas tyrimas parodė, jog karantino metu reikšmingai padidėjo ir gyventojų, kurie jautėsi vieniši, dalis.
„Čia reikėtų atskirti du dalykus. Vienišumo jausmas nebūtinai yra susijęs su fiziniu apribojimu. Galima jaustis vienišu ir turint ryšius, praktiką, kaip bendrauti nuotoliniu būdu per technologijas“, – pridūrė Sveikatos apsaugos ministerijos Psichikos sveikatos skyriaus vedėjas.
Lietuvoje atlikto tyrimo duomenimis, 49 proc. tiriamųjų jautėsi vidutiniškai ar smarkiai paveikti apribotų kontaktų su artimaisiais, 46 proc. apklaustųjų psichologinė gerovė buvo žema. Dar pirmo karantino metu buvo įsteigta ir bendros emocinės pagalbos linija, kurios numeris 1809 bei įsteigta nacionalinė emocinės pagalbos svetainė www.pagalba sau.lt
Savižudiškų minčių skaičius augo, bet savižudybių – mažėjo
Be to, anot I.Rubiko, Lietuvoje atlikto tarptautinio tyrimo duomenimis, asmenys, COVID-19 pandemijos metu besijaučiantys vieniši, beveik 2,5 karto dažniau turėjo savižudiškų minčių, nei likusi populiacija. Tačiau šie skaičiai neatsispindėjo savižudybių statistikoje.
„Pirmosios bangos metu mes matėme santykinį savižudybių skaičiaus sumažėjimą. Tai galima būtų sieti su vadinamuoju mobilizacijos efektu, kai krizės akivaizdoje žmonės susiima ir nebeatlieka savižalos veiksmų, kurie išryškėjo praėjus mobilizacijos etapui. Tai (savižudybių skaičiaus ūgtelėjimą, – aut.past.) mes matome birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesiais. Vasaros metu savižudybių skaičius 2020 metais pralenkė 2019 metų skaičius.
Tačiau pastarųjų trijų mėnesių, ypač lapkričio, duomenys rodo, kad situacija, galima sakyti, normalizavosi arba priartėjo prie ankstesnių metu situacijos, o lapkričio mėnesį sumažėjo tie skaičiai ir kovo–lapkričio savižudybių skaičius yra mažesnis nei praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu“, – dėstė specialistas.
2019 metais iki lapkričio mėnesio šalyje buvo fiksuotos 597 savižudybės, 2020 metais per tą patį laikotarpį – 556.
A.Germanavičius: karantino metu sumažėjo asmenų „su suicido rizika“ skaičius
Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės direktorius med. dr. profesorius Arūnas Germanavičius, pristatydamas atliktą 2019-2020 metų suicido rizikos vertinimą, akcentavo, kad 2020 metai prasidėjo itin išaugusiu asmenų „su suicido rizika“ skaičiumi.
Tiesa, jis taip pat pastebėjo, kad tokių asmenų skaičius akivaizdžiai sumažėjo balandį, kai Lietuvoje jau buvo įvestas pirmasis karantinas. Kaip ir I.Rubikas, Vilniaus psichiatrijos ligoninės direktorius pabrėžė, kad asmenų su suicido rizika skaičius vėl išaugo vasarą, o rudens viduryje vėl sumažėjo.
Nerimą kelia ir priklausomybės
Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės direktorius med. A.Germanavičius taip pat pridūrė pastebintis padidėjusį skaičių asmenų, patiriančių nerimą, ypač vyresnio amžiaus žmonių tarpe.
„Taip pat ūmėjančios lėtinės ligos kartu su hipoksija, ypač, jeigu žmonės užsikrečia COVID-19 liga. (...) Pagrindinė problema, kad iš tiesų daug vyresnio amžiaus asmenų yra vienišų, jie nutraukia tiek somatinį, tiek psichiatrų paskirtą gydymą, negauna pagalbos, jiems neprieinamos nuotolinės elektroninės konsultacijos“, – tvirtino jis.
Kita problema, pasak Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės direktoriaus, augantis priklausomybes turinčių asmenų skaičius. „Priklausomybių matome padidėjimą. Tiek pirmosios, tiek ir antrosios karantino bangos metu ženkliai padaugėjo alkoholinių abstinencijų, taip pat alkoholio sukeltų delyrų“, – apgailestavo A.Germanavičius.
