Shelly Kendeffy rytą, kai jau buvo suleista antra „Moderna“ vakcinos dozė, jautėsi tiesiog puikiai. Bet po pietų ji ėmė jausti rankos ir viso kūno skausmus, o vakare jau pasireiškė į gripo ligą panašūs simptomai.
„Aš kalenau dantimis, mane išpylė prakaitas, bet atrodė, kad nuo šalčio tuoj sustingsiu į ragą“, – sakė 44 metų Sh.Kendeffy, medicinos technikė iš Pensilvanijos valstijos koledžo.
Kitą dieną darbe ji apklausė savo kolegas – aštuonis vyrus ir septynias moteris – apie jų patirtis po vakcinacijos. Šešioms moterims pasireiškė kūno skausmai, šaltkrėtis ir nuovargis. Viena moteris, neturėjusi gripo simptomų, didžiąją dalį nakties po skiepo jautė pykinimą, vėmė.
Tuo metu vyrai per daug nesiskundė. Vienam pasireiškė nestiprus rankų skausmas, galvos ir kūno skausmai. Du minėjo pajautę lengvą nuovargį ir maudulį. Vienam skaudėjo galvą. Keturiems nepasireiškė jokie simptomai.
„Aš dirbu su keliomis labai užgrūdintomis moterimis“, – sakė Sh.Kendeffy. Tačiau „aišku, mes, moterys, patyrėme sunkų šalutinį poveikį.“ Po 24 valandų ji pasijuto geriau ir džiaugiasi, kad gavo vakciną. „Aš nieko nekeisčiau, nes tai tikrai gerokai geriau nei pati liga, bet prieš skiepą aš taip pat nežinojau, ko tikėtis“, – sakė moteris.
Situacija mokslininkų nenustebino
Skirtumai, kuriuos pastebėjo Sh.Kendeffy tarp savo bendradarbių, pasireiškia visur. Praėjusį mėnesį paskelbtame tyrime mokslininkai iš JAV Užkrečiamųjų ligų kontrolės ir prevencijos centro išanalizavo pirmųjų 13,7 milijono COVID-19 vakcinos dozių, kurias gavo amerikiečiai, saugumo duomenis. Tarp agentūrai pateiktų šalutinio poveikio atvejų 79,1 proc. besiskundusių buvo moterys, nors jos gavo tik 61,2 proc. visų vakcinų.
Beveik visos retos anafilaksinės reakcijos į COVID-19 vakcinas pasireiškė tarp moterų. Tyrėjai pranešė, kad visi 19 asmenų, patyrusių tokią reakciją į „Moderna“ vakciną, buvo moterys, jos taip pat sudarė 44 iš 47 atvejų, anafilaksinė reakcija pasireiškė į „Pfizer“ vakciną.
„Aš visai nesistebiu, – sakė Sabra Klein, mikrobiologė ir imunologė iš Džono Hopkinso visuomenės sveikatos mokyklos. „Šis lyčių skirtumas visiškai atitinka ankstesnius pranešimus apie kitas vakcinas.“
2013 m. atlikto tyrimo metu mokslininkai nustatė, kad keturis kartus daugiau moterų nei vyrų nuo 20 iki 59 metų amžiaus pranešė apie alergines reakcijas po 2009 m. žiemos sezono metu naudotos gripo vakcinos, nors paskiepytų vyrų buvo daugiau nei moterų. Kitas tyrimas parodė, kad nuo 1990 iki 2016 metų būtent tarp moterų pasireiškė 80 procentų visų suaugusiųjų anafilaksinių reakcijų į vakcinas.
Apskritai moterims „dažniau pasireiškia reakcijos į įvairias vakcinas“, – sakė Julianne Gee, JAV Užkrečiamųjų ligų ir prevencijos centro imunizacijos saugos tarnybos medicinos pareigūnė. Tai apima vakcinas nuo gripo, skiriamas suaugusiesiems, taip pat kai kurias skiepijamas kūdikystėje. Pavyzdžiui, vakcinas nuo hepatito B, tymų, kiaulytės ar raudoniukės
Vis dėlto naujienos nėra blogos moterims. Šalutinis poveikis paprastai būna lengvas ir trumpalaikis. Šios fizinės reakcijos yra ženklas, rodantis, kad vakcina veikia – „Jūs patyrėte labai stiprų imuninį atsaką ir dėl to greičiausiai būsite apsaugoti nuo ligos“, – sakė S.Klein.
Imunizaciją lemia hormonai
Tačiau kodėl moterys į reakcijas nuo vakcinų pranešą dažniau, nei vyrai? Iš dalies gali paaiškinti elgesio ypatumai. Gali būti, kad moterys dažniau nei vyrai praneša apie šalutinį poveikį, net jei jų simptomai nėra sunkesni, sakė Rosemary Morgan, tarptautinė sveikatos tyrėja iš Džono Hopkinso visuomenės sveikatos mokyklos. Nėra jokių konkrečių tyrimų, kurie patvirtintų šį teiginį, tačiau visi yra pastebėję, kad sirgdami vyrai rečiau nei moterys kreipiasi į gydytojus. Panašiai gali būti ir su reakcijomis į vakcinas.
Visgi nekyla abejonių, kad svarbų vaidmenį atlieka biologija. „Moterų imuninis atsakas daugeliu atžvilgių skiriasi nuo vyrų imuninio atsako“, – sakė Toronto universiteto imunologė Eleanor Fish.
Tyrimas parodė, kad moterų organizmas pagamina daugiau (kartais net dvigubai!) antikūnų po skiepo nuo gripo, geltonosios karštinės, pasiutligės ir hepatito A bei B. Šie skirtumai dažnai būna ryškiausi tarp jaunesnių suaugusiųjų, o tai rodo biologinį poveikį, galbūt susijusį su reprodukciniais hormonais, mano mokslininkai.
Lytiniai hormonai, įskaitant estrogeną, progesteroną ir testosteroną, gali prisijungti prie imuninių ląstelių paviršiaus ir turėti įtakos jų veikimui. Estrogeno poveikis priverčia organizmą pagaminti daugiau imuninių ląstelių.
S.Klein pridūrė, kad testosteronas veikia kaip savotiškas imunosupresantas. Gripo vakcina yra mažiau apsauganti vyrus, turinčius daug testosterono, palyginti su vyrais, turinčiais mažiau šio hormono. Be kita ko, testosteronas slopina organizmo imuninių cheminių medžiagų, vadinamų citokinais, gamybą.
Stipresnis imunitetas
Genetiniai vyrų ir moterų skirtumai taip pat gali turėti įtakos imunitetui. Daugelis su imunitetu susijusių genų yra X chromosomoje. Moterys turi dvi jos kopijas, o vyrai – tik vieną. Istoriškai imunologai manė, kad moterims buvo „įjungta“ tik viena X chromosoma, o kita – neaktyvi. Tačiau dabar tyrimai rodo, kad 15 proc. genų išvengia šioneaktyvumo ir tai dažniau pasireiškia moterims.
Šie stiprūs imuniniai atsakai padeda paaiškinti, kodėl 80 procentų autoimuninių ligų kankina moteris. „Moterys turi didesnį imunitetą. Tiek vakcinos antigenui, tiek pačiam virusui“, – sakė S.Klein.
Vakcinos dozės dydis taip pat gali būti svarbus. Tyrimai parodė, kad moterys vaistus absorbuoja ir metabolizuoja kitaip nei vyrai, tam pačiam poveikiui pasiekti joms dažnai reikia mažesnių dozių. Tačiau iki praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio moterys į vaistų ir vakcinų klinikinius tyrimus iš esmės nebuvo įtrauktos. „Rekomenduojamos vaistų dozės istoriškai pagrįstos klinikiniais tyrimais, kuriuose dalyvavo vien vyrai“, – sakė R.Morgan.
Šiais laikais klinikiniuose tyrimuose dalyvauja ir moterys. Tačiau bandant naujas vakcinas nuo COVID-19, šalutinis poveikis nebuvo pakankamai atskirtas ir išanalizuotas pagal lytį, pastebėjo S.Klein. Jų metu nebuvo bandyta išsiaiškinti, ar mažesnės dozės gali būti tokios pat veiksmingos moterims, bet sukelti mažiau šalutinių poveikių.
Kol tai nebus padaryta, pasak S.Klein, sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai turėtų pasikalbėti su moterimis apie galimą šalutinį vakcinos poveikį, kad jos skiepo nebijotų. „Manau, yra visai tikslinga nuteikti moteris ir morališkai jas paruošti, kad jos gali patirti daugiau nepageidaujamų reakcijų“, – sakė ji. „Tai normalu ir greičiausiai atspindi jų imuninės sistemos veikimą“, – pridūrė mokslininkė.
