Ženklus sergamumo mažėjimas fiksuojamas laikinojoje sostinėje.
Dar lapkričio 11-ąją savaitinis naujų koronaviruso infekcijos atvejų pokytis Kaune 16 procentų viršijo nustatytąjį per ankstesnę savaitę, o šį ketvirtadienį, naujausiais Statistikos departamento duomenimis, situacija pakitusi į gerą, ir tas savaitinis pokytis – jau su minuso ženklu (-34,5 proc.).
Antrajame pagal didumą šalies mieste nuo COVID-19 pasveiko 49 296, serga 3125 kauniečiai. Ir nors 7 paskutinių parų duomenys rodo, kad liga kasdien nustatoma vidutiniškai 273 gyventojams, praėjusi para buvo viltingesnė, – naujų atvejų Kaune patvirtinta 183.
Kad ir kaip aktyviai agituotų skiepų priešininkai vengti vakcinacijos nuo COVID-19, mieste jau pasiektas 75,1 proc. galimos imunizacijos lygis, – tokia dalis gyventojų arba pasiskiepiję, arba persirgę viruso sukeliama liga. Žinoma, liūdesį kelia tai, kad 1187 infekuoti kauniečiai mirė (iš jų 683 – tiesiogiai nuo kovido ligos).
Kad ir mažėja santykinis per 14 parų nustatytas sergamumo rodiklis Kaune (ELTA primena, kad prieš savaitę jis buvo 1853,5 naujo COVID-19 atv. 100 tūkst, gyventojų, o dabar – 1666,7 atv.), tačiau jis gerokai viršija šalies vidurkį (1152,9 atv.).
Vilniuje, anot Statistikos departamento, dabar rodiklis mažesnis (per paskutines 2 savaites 100 tūkst. sostinės gyventojų priskaičiuota po 1315,7 naujo koronaviruso infekcijos atvejo), nors per ligšiolines 7 paras jų sumažėjo (-31,1 proc.). Savaitiniai naujų atvejų pokyčiai mažėjimo linkme fiksuoti ir Šiauliuose (-30 proc.), Panevėžyje (-13,6 proc.) bei Klaipėdoje (-10,8 proc.).
Deja, tik viena nedidelė pajūrio savivaldybė – Neringos – pagal sergamumo COVID-19 rodiklius sudarytame spalviniame Lietuvos žemėlapyje yra ištrūkusi iš juodosios į raudonąją zoną.
O joje kiek anksčiau buvusi Ignalinos r. savivaldybės teritorija vėl pajuodavo. Neringoje santykinai 100 tūkst. gyventojų, kaip ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas, per pastarąsias 2 savaites nustatytų naujų infekcijos atvejų skaičius nesiekia 500 (tiksliau – 466,9 atv.).
Šiuo metu Lietuvoje yra dar 7 savivaldybės, kuriose priskaičiuota kiek daugiau nei po pusę tūkstančio ligos atvejų 100 tūkst. gyventojų. Iš 60-ies Lietuvos savivaldybių 28-iose santykinis sergamumas per pastarąsias 14 parų yra viršijęs 1000 naujų COVID-19 atvejų.
Pradedant Šilutės r. (1021,9 atv.) ir baigiant bene mažiausia šalyje Birštono savivaldybe (2427,5 atv. 100 tūkst. gyventojų). Pastarojoje grupėje kol kas išlikusios visos penkios didžiųjų Lietuvos miestų savivaldybės.