Vienas didžiausių siūlomos pertvarkos pokyčių – sveikatos centrų kūrimas savivaldybėse.
Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovai nurodo, kad juos suformuoti galima keliais būdais. Mažesnės savivaldybės esą galėtų sujungti rajono ligoninę ir pirminės sveikatos priežiūros centrą.
Tuo metu didesnėms savivaldybėms siūloma pasitelkti „bendradarbiavimo modelį“. „Tai yra, kai bendradarbiauja šeimos gydytojas, gydytojai specialistai, kaip yra užtikrinama skubi pagalba mūsų pacientams, kad jis nebūtų siuntinėjamas, vaikomas dėl sveikatos priežiūros paslaugų, bet visi žinotų savo rolę ir greitai jam padėtų“, – „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ sakė SAM Asmens sveikatos departamento direktorė Odeta Vitkūnienė.
Dėl apendicito – į didmiestį?
Tačiau numatoma pertvarka tebekelia daug neaiškumų rajonų medikams ir politikams.
„Daugeliui atrodo, kad reforma, kuriai turime išsiderėję nemažą kiekį pinigų labiau panaši į paslaugų centralizaciją. Sudėtingesnės paslaugos telkiamos į respublikinius vienetus. Dėl to esant rimtam atvejui paslaugos vietoje negalėsi gauti“, – sakė Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius.
Kaip pavyzdį jis pateikė Kėdainiuose, Ukmergėje ir kituose miestuose uždaromus akušerijos skyrius. Gimdymai dėl to iš Lietuvos mastu nemažų miestų iškeliauja į dar didesnius.
Paklaustas, kokius pokyčius dėl reformos pajustų rajonų gyventojai, M.Sinkevičius skundėsi, kad šiems gydytis tektų didžiuosiuose miestuose.
„Teks keliauti. Savo transportu ar pavežėjimo paslauga, kuri nėra sudėliota, tik kalbama, kad bus išspręsta. Kas nuveš tą pagyvenusį 85 metų vyrą, kuriam reikia pagalbos ambulatorinės? Kas jį parveš?“, – klausė M.Sinkevičius.
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys nurodo, kad 80 proc. visų reikalingų medicinos paslaugų net ir po pertvarkos gyventojai gautų savo savivaldybėje.
Tačiau M.Sinkevičius pastebi, kad dalis paslaugų vis tiek taps sunkiau pasiekiamos.
„Manau, kad tokios reformos turinys nebūtinai reikš, kad kokybė pagerės, bet prieinamumas tikrai gali pablogėti“, – teigė Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas.
Jam pritarė iš šeimos gydytojų atstovai. „Matau, kad net labai paprastos chirurginės paslaugos – apendicito operacija, išvaržos, akušerinė ginekologija – nutols nuo žmogaus, nes rajoninės ligoninės šitų paslaugų negalės suteikti“, – sakė Šeimos gydytojų asociacijos prezidentas, profesorius Julius Kalibatas.
Į ligonines gulasi per dažnai
Tuo metu SAM atstovai teigia, kad šeimos gydytojai jau dabar perkrauti darbu, nespėja vienu metu ir rūpintis pacientų sveikata, ir atsakinėti į jiems kylančius klausimus. Todėl esą žmonės per dažnai gulasi į ligonines.
„Pacientai net tais atvejais, ar tai kraujospūdis, ar bronchinė astma, ar bronchinė obstrukcinė plaučių liga dažnai keliauja į stacionarus. Kitose šalyse šios ligos yra valdomos ambulatorinėmis sąlygomis. Šeimos gydytojas pats, pasikonsultuodamas su gydytojais specialistais padeda žmogui gyventi su ta liga“, – aiškino O.Vitkūnienė.
Pasak jos, vienas reformos tikslų, kad pacientai į ligonines važiuotų tik tuomet, „kai jau labai reikia“.
„Šiandien yra labai populiaru sveikatos klausimus spręsti ligoninėse, nors daugelis Skandinavijos šalių tas problemas išsprendžia poliklinikoje su šeimos gydytojo pagalba“, – pavyzdį pateikė SAM atstovė.
Jos teigimu, medicinos paslaugų prieinamumas po pertvarkos pagerės, bus suformuotos šeimos gydytojų komandos, jiems talkins sveikos gyvensenos specialistai, kineziterapeutai.
Gali pasirinkti pensiją
M.Sinkevičius mano, kad sujungus pirminę ir antrinę sveikatos priežiūros sistemos grandis šeimos gydytojas taps pacientų skirstytoju.
„Sakoma, kad pirminę sveikatos priežiūros grandį stipriname, bet man atrodo, kad bus priešingai – iš šeimos gydytojo bus padarytas tarpininkas, paštininkas. Jis turės nusiųsti pacientą pas specialistą, kad sveikatos centras būtų tuščiai užkrautas, darbo vis turėtų.
Visuomenė nuo to nebūtinai bus sveikesnė, o reformai skirti pinigai panaudoti efektyviai“, – svarstė M.Sinkevičius.
Šiuo metu beveik trečdalis šeimos gydytojų pensinio arba jam artimo amžiaus, nurodo J.Kalibatas.
„Prasidėjus reformai dalis šeimos gydytojų, manyčiau, išeis į pensiją“, – prognozuoja profesorius. Jis pastebėjo, kad specialistai į pokyčius reaguoja neigiamai.
„Sakyčiau, kad buvo kitas kelias. Leiskime šeimos gydytojui dirbti pagal jo kompetencijas, kaip mes jį ruošėme. Taip šeimos medicina tikrai išsprenžia 80 proc. visų medicininių problemų“, – aiškino J.Kalibatas.
SAM nurodo, kad pertvarkos tikslas – geresnė gyventojų sveikata ir kokybiškesnės sveikatos priežiūros paslaugos.
Įstaigų tinklą pertvarkyti planuojama iki 2025 metų.
