„Pasaulio Sveikatos organizacija (PSO) nėra paskelbusi, kad pandemija baigiasi. Matome, tikrai nepanašu, kad pandemija šiuo metu eina į pabaigą, matant koronaviruso plitimą ir kitose pasaulio šalyse“, – „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ sakė SAM atstovė.
Ruošia naują vakcinavimo planą
Fiksuojamas sergamumas koronavirusu per birželį Lietuvoje išaugo 3 kartus, pastebi epidemiologai. Paskutinių 7 parų užsikrėtimų vidurkis birželio 1 d. siekė 123 atvejus, o liepos 1 d. – 375.
SAM suskubo priminti apie apsisaugojimo priemones.
„Kaukių dėvėjimas viešose vietose, jeigu yra didesni žmonių susibūrimai, vis dar išlieka svarbus ir rekomenduojamas. Rankų plovimas, patalpų vėdinimas ir, žinoma, vakcinacija. Svarbu, kad žmonės, kurie dar nepasiskiepijo, suskubtų tą padaryti“, – sakė G.Megelinskienė.
Pasak jos, ministerija ruošiasi rudeniui atnaujinti vakcinacijos strategiją. Bus nustatytos papildomos rizikos grupės, rengiamas vakcinavimo apimčių didinimo planas. Taip pat bus atnaujinta sekoskaita, numatyti kriterijai kuomet dėl koronaviruso būtų skelbiama epidemija atskiroje savivaldybėje ar visos šalies mastu.
„Rizikos grupių, su kuriomis bendrausime, bandysime įtikinti, jei nėra apsisprendę dėl vakcinacijos, nustatymas vyksta šiuo metu“, – pabrėžė G.Megelinskienė.
Ji atkreipė dėmesį, kad dėl COVID-19 infekcijos į ligonines šiuo metu guldoma palyginti mažai žmonių, o tai rodo, kad vaisių duoda tiek vakcinacija, tiek omikron bangos metu kilusi užsikrėtimų banga.
„Žinoma, kad vakcinų efektyvumas laikui bėgant mažėja. Tai aprašyta ir moksliniuose straipsniuose. Tačiau tai nereiškia, kad pasiskiepijimas tampa niekiniu. Vakcinuoto žmogaus organizmas geba atpažinti virusą, pradeda su juo kovoti, vakcinos savo darbą padaro“, – paaiškino G.Megelinskienė.
Jos teigimu, prieš omikron atmainą atnaujintos vakcinos Lietuvoje galėtų būti naudojamos jau rudenį.
Paklausta, ar ateityje galimi papildomų ribojimų grąžinimas sveikatos priežiūros įstaigose, ji nurodė, kad prevencijos priemonės galėtų grįžti dėl augančio sergamumo keičiantis įstaigų darbui.
„To gali reikėti. Suprantama, kad asmens sveikatos priežiūros įstaigose paparastai lankosi pažeidžiamiausi asmenys“, – sakė SAM atstovė.
M.Megelinskienė paminėjo ir „pandeminį nuovargį“ – žmonių nenorą taikytis prie vis grįžtančio koronaviruso. Tačiau gyventojai esą turėtų įsisamoninti, kad taikomos priemonės keičiasi, bet pandemija nesibaigė.
A.Veryga: derėtų pasirūpinti senjorais
Tuo metu buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga tikina pasigendąs konkrečių veiksmų iš SAM. Jo manymu, iki šiol per mažai padaryta nuo COVID-19 skiepijant senjorus.
„Kalbant apie masinę vakcinaciją, buvo likę apie 20 proc. nepaskiepytų pačių pažeidžiamiausių, vyresnio amžiaus gyventojų“, – sakė A.Veryga.
Jis išreiškė abejonę ar skiepas šiems žmonėms apskritai buvo pasiūlytas.
„Buvo bandyta per socialinius darbuotojus aiškintis, kodėl žmonės nepasiskiepijo. Buvo įvardintos dvi priežastys: pašalinių reiškinių baimė ir tai, kad sunku pasiekti vakcinacijos vietas“, – sakė buvęs ministras.
A.Veryga pridūrė, kad komunikacinė kampanija nukreipta prieš skiepų baimę įgyvendinta nebuvo.
Tačiau, jo įsitikinimu, pratinti prie minties apie naujus pandeminius ribojimus dabar nėra reikalo.
„Apie juos (ribojimus, red.) reikėtų kalbėti, jeigu jie dabar būtų taikomi. Ir gyventojai, ir specialistai turėtų per vasarą pailsėti, vitamino D prisigaudyti ir imuninę sistemą sustiprinti“, – sakė A.Veryga.
Jo nuomone, pagrindo nerimui nėra ir dėl to, kad ligoninėse beveik nedaugėja COVID-19 pacientų.
Epidemiologė: įsigali naujos COVID-19 mutacijos
Birželį Lietuvoje ėmė daugėti naujų COVID-19 atvejų, pastebi epidemiologai. To priežastis – įtariama, kad šalyje plinta omikron subatmainos, kurios pasižymi didesniu užkrečiamumu.
„Tas atvėjų augimas sietinas su naujais omikron variantais. Tai nereiškia, kad omikron pakito tiek, kad atsirado visiškai nauja atmaina“, – sako gydytoja, epidemiologe Daiva Razmuvienė.
Ji priminė, kad nauji omikron potipiai jau sukėlė susirgimų bangą dalyje Europos šalių. Manoma, kad jie taip pat nulėmė užsikrėtimų augimą Lietuvoje.
Tiesa, sekoskaita mūsų šalyje nebevykdoma jau trečią mėnesį, tad naujosios subatmainos lieka neužfiksuotos. „Bet virusologijoje nėra tokio dalyko, kaip griežta siena, kad virusas kažkokios ribos nepereina. Reiškia, kai pas mus vėl bus atliekamas sekvenavimas, galėsime pasakyti, kad turime naujus subvariantus“, – patikino epidemiologė.
Ji pridūrė, jog vasara – nedėkingas laikas raginti žmones būti atsargesniems koronaviruso atžvilgiu, bet budresni turėtų būti bent jau rizikos grupės asmenys.
„Žmonės, kurie turi tam tikrų rizikos veiksnių, turėtų pagalvoti, kad šitas virusas neturi griežto sezoniškumo. Todėl nespecifinės apsaugos priemonės, kaip veido kaukės, turėtų būti naudojamos, jei žmogus dalyvauja renginyje uždaroje erdvėje, ar viešuoju transportu naudojasi“, – ragino D.Razmuvienė.
Gegužės pradžioje uždaryti buvo mobilieji testavimo punktai, o COVID-19 diagnostika pavesta sveikatos priežiūros įstaigoms ir šeimos gydytojams. Suprantama, kad didelė užsikrėtimų dalis lieka neužfiksuota, bet epidemiologė tikina, kad oficialus sergamumas atspindi bendras tendencijas.
„Teigiamų atvejų skaičius yra didėjantis. Reiškia, virusas yra gyvas ir plinta visuomenėje. Tirti visus nėra prasmės. Skaičiai būtų didesni, bet tai nereiškia epidemiologinės naudos“, – paaiškino D.Razmuvienė.
Ji pažymėjo, kad nors sergamumas šalyje auga, tačiau hospitalizacijos skaičiai „nebaugina“.
„To (hospitalizacjų, red.) skaičiaus nepalyginsi su tuo, kas buvo prie omikrono bangos pavasario pradžioje. Ten buvo didžiulis gydymo įstaigų užguldymas. Kol kas šitas procesas yra ramus“, – aiškino epidemiologė.
