Neinvazinis testas užtrunka tik tris minutes, biologinių žymenų ieškoma nuo odos paimtuose mėginiuose. Tyrėjai tikisi, kad ateityje bus pradėta masinė testų gamyba, ženkliai palengvės Parkinsono ligos diagnostika.
Ši būklė išsivysto, kai smegenys negamina pakankamai dopamino – „malonumo“ neurotransmitoriaus, kuris taip pat padeda kontroliuoti judesius ir koordinaciją.
Ekspertai prognozuoja, kad Parkinsono ligos atvejų pasauliniu mastu daugės, ja sirgs vis jaunesni žmonės. Niūri perspektyva tik padidina ankstyvo ligos aptikimo svarbą.
Tačiau Parkinsono ligos diagnostiką apsunkina tai, kad jos simptomai panašūs į kitų neurologinių sutrikimų. Mančesterio universiteto (Jungtinė Karalystė) mokslininkai teigia, ištyrę odos išskyras, galintys nustatyti ankstyvą Parkinsono ligą.
Testas paprastas ir trunka vos tris minutes. Vatos tamponėliu paimamas mėginys nuo odos ir ištiriamas spektrometriškai, ieškant su Parkinsono liga siejamų lipidų.
Tyrėjai mano, kad papildomi ligos žymenys papildys klinikinę diagnozę ir paspartins gydymo galimybes.
Išsami informacija apie šį atradimą pateikiama mokslo leidinyje „Journal of the American Chemical Society“.
Diagnostikos problemos
Šiuo metu nėra vieno tyrimo, kuris leistų aiškiai nustatyti Parkinsono ligą. Gydytojai įvertina paciento jaučiamus simptomus, ligos istoriją ir smegenų kompiuterinės tomografijos nuotraukas. Žiūrėdami į bendrą visumą jie prieina išvados, kad pacientas serga Parkinsono liga.
Michaelo J. Foxo vardo Parkinsono ligos tyrimų fondo vyriausiasis mokslinis tyrėjas Markas Frasieris apie šią problemą balandį kalbėjo vienoje tinklalaidėje.
„[Tai] gali būti tikrai ilga kelionė […] iki diagnozės nustatymo, nes Parkinsono liga gali turėti daugybę skirtingų veidų. Senėjimas sukelia daug įvairių sudėtingų veiksnių, kurie gali būti ir nesusiję su Parkinsono liga. Dabar neurologas paprašo atlikti fizines užduotis, įvertina paciento eiseną ir judesius.
Diagnozę nustatyti sunku, nes simptomai vieną dieną matomi ryškiau, o kitą dieną jie dingsta. Skirtumas gali būti net po valandos. Neurologui dažnai sunku tinkamai įvertinti paciento simptomus per 20 minučių trukmės apžiūrą“, – aiškino M.Frasieris.
Parkinsono ligą išdavė kvapas
Sebumas – odos išskiriama riebi medžiaga, randama ant viso kūno. Dar 1927 m. aprašyta, kad padidėjęs jo išsiskyrimas gali rodyti Parkinsono ligą.
2021 m. pavasarį paskelbtas tyrimas parodė, kad Parkinsono ligą byloti gali ir pakitusi sebumo sudėtis.
Šį tyrimą įkvėpė škotė Joy`a Milne. Į pensiją išėjusi slaugytoja, serganti paveldima hiperosmija – neįprastai dideliu jautrumu kvapams. Ankstesnis atvejo tyrimas skelbė, jog J.Milne vieną dieną pastebėjo, kad jos vyrui būdingas kvapas pasikeitė, kai jam dar nespėjo pasireikšti jokie klinikiniai Parkinsono ligos simptomai.
Vyrui liga diagnozuota tik po dešimtmečio nuo tada, kai žmona pastebėjo jo kvapo pasikeitimą. Po oficialios diagnozės pora ėmė lankytis Parkinsono ligos palaikymo grupėje. Joy`a tuomet pastebėjo, kad ir kiti sergantieji turi specifinį kvapą.
Nuo tada moteris bendradarbiavo su mokslininkais, kad toliau tirtų savo „super kvapo“ galimybes, aiškinosi, kaip tai galėtų pagerinti ligos diagnozę ir gydymą.
Profesorė Perdita Barran, vadovavusi Mančesterio universitete atliktam tyrimui, BBC sakė, kad Parkinsono ligos diagnostinio tyrimo potencialas būtų „transformacinis“, nes šiuo metu nėra jokio cheminio tyrimo ligai nustatyti.
Tyrėja pasakojo, kad planuoja suvienyti jėgas su keliomis vietinėmis ligoninėmis ir išbandyti savo testavimo metodą Mančesterio apylinkėse.
Sebumo analizė, siekiant nustatyti Parkinsono ligą
Mančesterio komanda įdarbino žmones iš 27 klinikų visoje JK ir surinko 150 dalyvių sebumo mėginius, 79 iš jų sirgo Parkinsono liga, o likę 71 sudarė kontrolinę grupę.
Riebalų mėginiai imti nuo tyrimo dalyvių nugaros odos, tam naudoti vatos tamponėliai. Surinkti mėginiai keliavo į laboratoriją.
Tada chemikai surinktą sebumą perkėlė ant filtravimo popieriaus, kurį supjaustė į mažus trikampius.
Pasitelkę tirpiklį ir elektros srovę, jie riebalų sudedamąsias dalis perkelė į masės spektrometrą.
Sebumo sudėtyje aptikti 4200 unikalių junginių, tačiau maždaug 500 jų buvo būdingi tik Parkinsono liga sergantiems pacientams.
Neurologas prof. Monty Silverdale, tyrimo klinikinis vadovas, pažymėjo: „Šis testas gali ženkliai pagerinti Parkinsono liga sergančių žmonių diagnozę ir gydymą“.
Tiesa, su tyrimų nesusiję mokslininkai išskyrė ne vieną jo trūkumą.
Pirmiausia, jie pasigedo išsamesnės klinikinės informacijos apie Parkinsono liga sirgusius tyrimo dalyvius. Dėl to neaišku, ar šis naujas metodas yra pakankamai jautrus, kad Parkinsono liga būtų nustatyta dar ankstyvose jos stadijose.
Taip pat kyla abejonių, ar tyrimo pagalba galima atskirti Parkinsoną nuo kitų degeneracinių susirgimų.
Parengta pagal „Medical News Today“ inf.
