Lizdeikos gimnazijos moksleiviai šią žiemą į mokslus eina apsirengę šilčiau nei įprastai, nes per pamokas vėdinami koridoriai, o per pertraukas – klasės.
Nuolatinis patalpų vėdinimas – Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Šiaulių departamento rekomenduota viena esminių profilaktikos priemonių siekiant, kad klastinga infekcija gimnazijoje dar labiau neišplistų.
„Tarp prevencijos priemonių – ir Mantu mėginys pirmų-trečių klasių mokiniams bei rentgenograma ketvirtų klasių mokiniams ir visiems gimnazijos darbuotojams. Taip pat jau įvyko paskaitos mokiniams, jų tėvams ir gimnazijos darbuotojams apie tuberkuliozę ir jos prevenciją“, – kalbėjo Radviliškio Lizdeikos gimnazijos direktorė Ina Bajarauskaitė.
Šioje gimnazijoje mokosi 626 gimnazistai. Tuberkuliozė kol kas patvirtinta trims.
„Pirmasis atvejis nustatytas dar pernai spalio mėnesį – mokinys dėl nepertraukiamo ilgalaikio kosėjimo kreipėsi į medikus. Kai buvo nustatyta tuberkuliozė, mokinys izoliuotas ir iki šiol gydomas Kaune.
Nuo tada buvo tikrinami artimi kontaktai, atidžiau ištirta 110 mokinių ir 15 mokytojų, o dviem gimnazistams sausio 20 dieną, po profilaktinio patikrinimo, irgi patvirtinta tuberkuliozė.
Žinoma, atvejų gali būti ir daugiau, bet tyrimai užtrunka. Visi trys tuberkulioze susirgę gimnazistai dabar mokosi nuotoliniu būdu“, – pasakojo I.Bajarauskaitė.
Nors nuo pat pirmojo tuberkuliozės atvejo gimnazijoje NVSC skyrė daug dėmesio pirminiam užkrato šaltiniui nustatyti, jis iki šiol nerastas, ir tai kelia didelį galvos skausmą infekcijos plitimą užkardyti siekiantiems specialistams.
„NVSC atstovai tikrino pirmo susirgusio mokinio šeimos narius, kitus itin artimus kontaktus, tačiau tuberkuliozės nerado. Nutarėme, kad į šią bėdą reikėtų pažvelgti plačiau, – patikrinti gimines, senelius, galbūt net tapti savotiškais tyrėjais ir pasikalbėti su kaimynais, ar šeimoje nesilankė asmenų, kurie galėjo platinti infekciją.
Kiti du gimnazistai, kuriems tuberkuliozė nustatyta vėliau, galimai užsikrėtė mokykloje. Bet vis dėlto – galimai.
Tad ir šiuo atveju būtina tikrinti ne tik jų artimus, bet ir tolimesnius kontaktus, nes vis dar nėra aišku, kaip infekcija išplito“, – aiškino Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Tuberkuliozės valstybės informacinės sistemos skyriaus vedėja Edita Davidavičienė.
– Ar dėl to, kad Radviliškio Lizdeikos gimnazijoje patvirtinti 3 tuberkuliozės atvejai, jau reikėtų skambinti pavojaus varpais? – „Lietuvos rytas“ paklausė E.Davidavičienės.
– Tuberkuliozė yra infekcinė liga, perduodama oro lašeliniu būdu, kitaip tariant – lengvai užkrečiama, tad dabar vienas svarbiausių mūsų tikslų yra išsiaiškinti pirminį šios infekcijos šaltinį.
Bet tai gali ir nepavykti, nes kolegės iš NVSC Šiaulių departamento prasitarė, jog Lizdeikos gimnazijoje pagal „Erasmus“ programą lankėsi daug moksleivių iš užsienio, todėl gali būti, kad užkratą atvežė jie. Tačiau negalime to patvirtinti 100 procentų, todėl Lietuvoje turime padaryti viską ieškodami pirminio kontakto.
– Kaip gydoma ši infekcija?
– Turime visus vaistus kaip ir kitos Europos Sąjungos šalys, tad gydymas labai veiksmingas ir tuberkuliozė, ypač anksti diagnozuota, yra visiškai išgydoma.
Bet svarbūs du dalykai: pirmasis – įtarti ir nustatyti tuberkuliozę, antrasis – ją visiškai išgydyti.
Pirmuoju atveju šeimos gydytojas turi įtarti tuberkuliozę net ir tuo atveju, kai jos simptomai dar nėra itin ryškūs, ypač jei pacientas prasitaria, kad turėjo kontaktą su galimai sergančiu žmogumi.
Įtaręs tuberkuliozę šeimos gydytojas pacientą turi nusiųsti konsultuotis su specialistu. Nesvarbu, ar įtarimai pasitvirtins, ar ne, bet pareiga įsitikinti bus atlikta.
Jei diagnozė pasitvirtina, iš karto pradedamas gydymas. Jautriai tuberkuliozei gydyti yra keturi vaistai, skiriami tam tikru režimu.
Per intensyviąją fazę gydoma stacionare, o paskui prasideda pasyvioji fazė, kai, išnykus baciloms, gydymą galima tęsti ambulatoriškai. Visas procesas trunka apie pusmetį.
Tęsiant gydymą ambulatoriškai pacientas privalo lankytis gydymo stebėjimo kabinete, kuriame dirbantis medikas prižiūri, kad asmuo išgertų paskirtus vaistus. Už tai, kad darbo dienomis atvykstama išgerti vaistų, net mokama socialinė parama.
Ši parama iš ES Socialinio fondo skiriama visiems ambulatoriškai besigydantiems ir į kabinetus reguliariai atvykstantiems žmonėms, kuriems diagnozuota tuberkuliozė, nepriklausomai nuo jų socialinės padėties.
Už savaitę tokių vizitų mokami 8–9 eurai, dar, priklausomai nuo konkrečios savivaldybės galimybių, parama gali būti padidinta.
Vilniaus savivaldybė, pavyzdžiui, prideda 14 eurų ir toks į specialų kabinetą atvykstantis asmuo kas savaitę gauna 22 eurus. Tad situacija dėl tuberkuliozės Vilniuje pastaruoju metu labai pagerėjo, turint galvoje, kad dar ne taip seniai ji buvo itin prasta.
Tačiau paramos mokėjimas gali būti nutrauktas, jei žmogus kabinete lankosi nereguliariai arba nutraukia gydymą.
– Nors žmonėms skiriamos finansinės išmokos už tai, kad jie ateitų išgerti vaistų ir visiškai išsigydytų tuberkuliozę, vis dėlto nemažai asmenų atsisako gydytis ar tikrintis nuo tuberkuliozės. Kodėl taip yra?
– Į žmogaus smegenis neįlįsi, todėl negaliu atsakyti, kodėl taip yra. Gal žmonės nori gyventi laisvą gyvenimą ir spjauna į savo bei aplinkinių sveikatą, nors yra pavojus, kad jie perduos infekciją?
Gydymas labai svarbus, kad panaikintume bacilas ir sergantysis neskleistų tuberkuliozės mikobakterijų į aplinką, neužkrėstų sveikų žmonių.
Neseniai viena prekybininkė susirgo atvira plaučių tuberkulioze ir darė mums didžiulį spaudimą, kad galėtų gydytis ambulatoriškai, nes norėjo būti laisva. Ji žadėjo laikytis režimo, lankytis kabinete išgerti vaistų, bet po poros savaičių gydymą savanoriškai nutraukė. Teko ją priverstinai paguldyti stacionariam gydymui.
Kai tuberkuliozė diagnozuota ir pacientas nesigydo arba pažeidžia gydymo režimą, tam, kad apsaugotume visuomenę nuo šios infekcijos plitimo, turime galimybę išsiųsti tokį ligonį į Alytaus tuberkuliozės ligoninę. Joje, teismo sprendimu, gydymas yra privalomas.
Nors, žinoma, pasitaiko, kad pacientai pabėga ir iš ligoninių.
Dar blogiau, kad nieko negalime padaryti su žmonėmis, kurie galimai serga tuberkulioze, bet atsisako tikrintis.
Kol infekcija nediagnozuota, neturime teisės gydyti priverstinai. Beje, nuo tuberkuliozės nemokamai gydomi net privalomojo sveikatos draudimo neturintys asmenys.
Stebina ir kai kurių tėvų požiūris, nes jie atsisako tikrinti, ar vaikai neserga tuberkulioze, nors, pagal sveikatos apsaugos ministro įsakymą, mokyklinio amžiaus vaikams turėtų būti atliekami Mantu mėginiai.
Nuo tuberkuliozės vakcinuojami tik naujagimiai. Tokia vakcina veiksminga vos 4–5 metus ir ji apsaugo naujagimį nuo sunkios tuberkuliozės formos: nuo meningito, ūminės miliarinės tuberkuliozės.
Vakcinų vyresniems vaikams ir suaugusiesiems kol kas nėra, todėl svarbiausia profilaktika yra visiškai išgydyta tuberkuliozė.
– Kaip greitai galima diagnozuoti tuberkuliozę po įtariamo kontakto su sergančiu asmeniu?
– Tai priklauso nuo konkretaus organizmo būklės: jei yra gretutinių ligų, procesas vystysis greičiau, jei tuberkulioze užsikrėtė jaunas, fiziškai stiprus žmogus, infekcija gali pasireikšti ir vėliau.
Tuberkuliozė gali vystytis ir porą mėnesių, bet jei kosulys kamuoja ilgiau nei tris savaites, būtina kreiptis į gydytoją.
– Ar yra duomenų, kokiose visuomenės grupėse ši infekcija labiausiai išplitusi?
– Daugiausia – apie 20 procentų – tai yra ilgalaikiai bedarbiai, nevengiantys alkoholio.
– Ar visiškai išgydžius tuberkuliozę gresia, kad ši liga atsinaujins?
– Taip. Todėl 5 metus vykdomas ilgalaikis ligos stebėjimas – net be šeimos gydytojo siuntimo specialistai du kartus per metus kviečia žmogų patikrinti, ar liga neatsinaujino.
Sergamumas – vienas didžiausių Europoje
NVSC atstovų teigimu, šių metų sausio mėnesio sergamumo tuberkulioze ataskaitos dar nesuvestos į informacinę sistemą.
2022 m. Lietuvoje preliminariai registruota 640 tuberkuliozės atvejų (22,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų). 2019 m. nustatyti 889 tokie atvejai (31,8 atvejo 100 tūkst. gyventojų).
Tuberkuliozės atvejų nustatoma visoje Lietuvoje. Aukščiausias sergamumas, preliminariais 2022 m. NVSC duomenimis, stebimas Tauragės (3,96 atvejo 10 tūkst. gyventojų) ir Marijampolės (3,26 atvejo 10 tūkst. gyventojų) apskrityse, žemiausias – Kauno apskrityje (1,6 atvejo 10 tūkst. gyventojų).
Tinkamai negydant gali išsivystyti aktyvi tuberkuliozės forma, ja susirgus mirštamumas siekia apie 50 proc. Pagrindinis infekcijos šaltinis – žmogus, sergantis atvira plaučių tuberkuliozės forma, o ligos sukėlėjai plinta per orą: kalbant, kosint ar čiaudint.
PSO duomenimis, tuberkuliozė yra 13-a tarp pagrindinių mirties priežasčių pasaulyje. Lietuvoje sergamumas plaučių tuberkulioze yra vienas didžiausių Europoje.
