Lietuvos mirčių statistikoje – ryškūs pokyčiai: pabudome iš slogaus košmaro

Kaip skelbia Higienos institutas, 2022 m. Lietuvoje mirė 39 tūkst. 660 žmonių. Tai – beveik 17 proc. mažiau nei košmaru tapusiais 2021 m., kai mirė 47 tūkst. 746 šalies gyventojai. Šis skaičius buvo didžiausias nuo Nepriklausomybės atkūrimo.

Kapinės<br>T.Bauro nuotr.
Kapinės<br>T.Bauro nuotr.
Kapinės<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Kapinės<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Kapinės<br>T.Bauro nuotr.
Kapinės<br>T.Bauro nuotr.
Laidojimo namai<br>M.Patašiaus nuotr.
Laidojimo namai<br>M.Patašiaus nuotr.
Kapinės<br>Stop kadras
Kapinės<br>Stop kadras
Laidojimo namai<br>T.Bauro nuotr.
Laidojimo namai<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)

Lrytas.lt

May 25, 2023, 12:05 PM

Pernai mirė 39 tūkst. 660 Lietuvos gyventojų – mažiausiai nuo 2019 m. Mirtingumo statistika į viršų šovė prasidėjus COVID-19 pandemijai.

Per 2020 m. mirė 43 tūkst. 547 šalies gyventojai, kai 2019 m. į kapus nukeliavo 38 tūkst. 281 Lietuvos gyventojas.

Antai 2021 m. vien nuo koronaviruso šalyje mirė 7 018 žmonių. Palyginimui, pernai ši infekcija pareikalavo 2 435 gyvybių, nurodo Higienos institutas.

2022 m. taip pat ženkliai sumažėjo kraujotakos sistemos ligų nulemtas mirčių skaičius. Būtent širdies ligos paaiškino kone pusę šalyje fiksuotų mirčių.

2021 m. kraujotakos sistemos ligos pareikalavo 23 tūkst. 37 gyvybių, o pernai šis skaičius buvo beveik 9 proc. mažesnis – fiksuotos 20 tūkst. 897 mirtys.

Galima sakyti, kad mirtingumas nuo širdies ligų 2022 m. taip pat grįžo į priešpandeminį lygį. 2019 m. kraujatokos sistemos ligos pražudė 20 901 Lietuvos gyventoją. Mirštamumas nuo širdies ligų išaugo tais pačiais 2020 m. – tuomet dėl jų mirė 23 037 žmonės.

Medikai išaugusį mirčių nuo širdies ligų skaičių jau anksčiau susiejo su pandemijos realijomis.

„(Prisidėjo – red.) pacientų baimė užsikrėsti bei kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigas, ir apribotos galimybės karantino metu naudotis nebūtinosiomis sveikatos priežiūros paslaugomis, ir sveikatos priežiūros sistemos resursų perskirstymas kovai su pandemija kitų ligų, tarp jų ir širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL), sąskaita (pvz., ženkliai sumažėjęs širdies operacijų skaičius), komunikacijos apie būtinybę kreiptis ir pagalbą ŠKL sergantiems teikiančias įstaigas stoka“, – išaugusį mirtingumą nuo širdies ligų lrytas.lt anksčiau yra komentavusi VUL Santaros klinikų gydytoja – kardiologė prof. Sigita Glaveckaitė.

Pernai piktybiniai navikai tapo 7 460 mirčių priežastimi. Tai mažiausias skaičius per pastaruosius metus. Palyginimui, 2021 m. dėl vėžio mirė 7 749 Lietuvos gyventojai, 2020 m. – 8 210, o 2019 m. – 8 042, skelbia Higienos institutas.

Naujausia statistika rodo, kad savižudybių skaičius Lietuvoje nuosekliai mažėja. Dar 2019 m. fiksuoti 658 mirtimi pasibaigę tyčiniai savo kūno sužalojimai, o 2020 m. – 607, 2021 m. – 565, 2022 m. – 475.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.