Gripo aukos priklausė 40–49 m. ir 70–79 m. amžiaus grupei, nebuvo skiepytos nuo sezoninio gripo.
Šį gripo sezoną iš viso užregistruoti 8 mirties nuo gripo atvejai. Praeitą (2022–2023 m.) sezoną tuo pačiu laikotarpiu buvo registruota 13 mirties nuo gripo atvejų (iš viso 21 mirties atvejis).
4-ąją šių metų savaitę Lietuvoje dėl gripo į ligonines buvo paguldyti 135 asmenys: 85 vaikai (0–17 m.), 8 asmenys priklausantys 18–64 m. amžiaus grupei ir 42 vyresni nei 65 m. amžiaus asmenys. Intensyvios terapijos skyriuose buvo gydomi 8 asmenys, iš kurių 3 vaikai.
NVSC duomenimis, Lietuvoje sausio 22–28 d. sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis padidėjo ir siekė 1609,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų.
Sausio 15–21 d. (3-iąją savaitę) jis buvo mažesnis – 1309,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Sergančiųjų gripu ir ŪVKTI skaičius padidėjo, o COVID-19 liga – sumažėjo.
Mažiausias sergamumo rodiklis 4-ąją šių metų savaitę registruotas Tauragės apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje. Epideminis sergamumo lygis pasiektas 21 savivaldybėje (peržengta 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų riba).
Prieš savaitę tokių savivaldybių buvo trigubai mažiau – septynios. Iki šios dienos nė viena savivaldybė epidemijos nėra paskelbusi.
NVSC primena, kad vertinant epidemiologinę situaciją, kompleksiškai vertinami tiek gripo, tiek COVID-19 ligos, tiek kitų ŪVKTI rodikliai. Priimant sprendimą dėl epidemijos paskelbimo, būtina atsižvelgti ir į papildomus kriterijus, pavyzdžiui, ligoninių, reanimacijos ir intensyviosios terapijos lovų užimtumą dėl gripo ir (ar) COVID-19 ligos. NVSC specialistai nuolat stebi situaciją, bendradarbiauja su savivaldybių atstovais, prireikus siūlo skelbti epidemiją.
