Remiantis tyrimo duomenimis, 45 proc. gyventojų mano, kad gydytojai Lietuvoje uždirba nepakankamai, beveik keturi iš dešimties (37 proc.) – kad pakankamai, o 18 proc. – šiuo klausimu neturėjo nuomonės.
„Medikų atlyginimai ir dėl to kylantys iššūkiai yra vieni opesnių sveikatos apsaugos sistemos klausimų, ką patvirtina ir visuomenės nuomonės tyrimų rezultatai“, – sako dr. Rasa Ališauskienė.
Su teiginiu, kad medikams mokami per maži atlyginimai, sutinka tiek moterys (45 proc.), tiek vyrai (44 proc.), nepaisant amžiaus ar šeimos pajamų, tačiau dažniau gyvenantys didmiestyje (51 proc.) nei kaimiškoje vietovėje (42 proc.) ar mieste (37 proc.).
Tyrimo duomenimis, gyventojai taip pat įsitikinę, jog Lietuvos gydytojams didesni atlyginimai mokami privačiame sektoriuje nei valstybiniame. Taip mano 85 proc. respondentų, tokiam teiginiui nepritaria – 6 proc., nuomonės neturėjo beveik dešimtadalis.
Net 8 iš 10 gyventojų teigia, kad privačiose sveikatos įstaigose dirbantys medikai, gaudami didesnius atlyginimus bei turėdami modernesnę įrangą ir geresnes darbo sąlygas, pacientams suteikia aukštesnės kokybės paslaugas nei valstybinėse sveikatos įstaigose.
Tokią nuomonę dažniau pareiškia moterys (82 proc.) nei vyrai (77 proc.), taip pat 30–49 metų amžiaus gyventojai (81 proc.), su vidutinėmis, nuo 1000 iki 1800 Eur, (84 proc.) šeimos pajamomis per mėnesį bei gyvenantys miestuose (83 proc.).
Gyventojai sveikatos paslaugų kokybę tiesiogiai sieja su gydytojais mokamais atlyginimais, kaip atskleidžia tyrimo duomenys.
72 proc. respondentų yra įsitikinę, kad jei visiems medikams būtų suteikiamos geresnės darbo sąlygos bei didesni atlyginimai, pacientai gautų aukštesnės kokybės sveikatos paslaugas. 22 proc. gyventojų atsakė, kad atlyginimas bei darbo sąlygos neturi didelės reikšmės suteikiamų paslaugų kokybei, 6 proc. teigė nuomonės neturintys.
Gyventojų apklausa vykdyta tiesioginiu interviu metodu 2023 metų lapkričio 16–27 dienomis. Jos metu buvo apklausti 1018 pilnamečių Lietuvos gyventojų.
