Jeigu Seimas pritartų, medikas galėtų atsisakyti teikti paslaugas arba jas nutraukti, jeigu paciento veiksmai kelia grėsmę jo, kitų medikų ir pacientų sveikatai ar gyvybei. Ši nuostata negaliotų, jei nederamą ir nepagarbų elgesį lemia paciento sveikatos būklė ir kai teikiama būtinoji medicinos pagalba. Tokiu atveju neteikti paslaugos būtų galima tik tuo atveju, kai yra išnaudotos visos galimybės pašalinti paciento keliamą grėsmę arba tokių galimybių nėra. Pašalinus šią grėsmę arba jai išnykus, būtinoji medicinos pagalba turės būti tęsiama nedelsiant.
Atsisakymo teikti sveikatos priežiūros paslaugas ir jų nutraukimo tvarką turėtų nustatyti sveikatos priežiūros įstaigos vadovas.
Įstatymo pataisomis Seimas taip pat ketina apsispręsti, ar skubiąją medicinos pagalbą teikiančioms tarnyboms leisti naudoti vaizdo kameras. Jeigu Seimas pritartų, pacientų ir medikų saugumo užtikrinimui sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka galės būti atliekamas vaizdo ir garso stebėjimas bei įrašymas.
Siekiant apsaugoti smurto riziką darbe patiriančius medikus, įstatymų pataisas inicijavo Sveikatos reikalų komiteto narė konservatorė Jurgita Sejonienė.
Pasak jos, kai kuriuose skubios medicinos pagalbos skyriuose fizinio ir psichologinio smurto atvejų prieš sveikatos priežiūros specialistus pasitaiko nuo 1–2 atvejų per dieną iki kelių atvejų per savaitę ar mėnesį. Seimo narė pastebi, kad problema egzistuoja ne tik dėl netinkamo pacientų, bet ir jų artimųjų elgesio.
Siūloma, kad naujas reguliavimas įsigaliotų nuo kitų metų.
