Viešai neigiamą požiūrį apie SAM kompensavimo sistemą Lrytas išsakęs chirurgas – pašalintas iš draugijos

Dar prieš porą mėnesių sveikatos apsaugos ministerija (SAM) darbo grupėje chirurgas sakosi išgirdęs, jog Linas Velička ir Tomas Baltrūnas nuo Lietuvos kraujagyslių chirurgų draugijos vienašališkai pateikė rekomendacijas, kaip suvaldyti augantį kojų venų operacijų skaičių Lietuvoje. „Darbo grupėje SAM, jie tai bandė pateikti kaip asmenines rekomendacijas, bet SAM atstovai atsakė, kad jie teikė užklausą Lietuvos kraujagyslių chirurgijos draugijai ir atsakymą gavo būtent iš draugijos. Šios rekomendacijos nebuvo aptartos draugijoje ar kaip nors kitaip diskutuotos“, – sakė P. Mocevičius.

Jo teigimu, minėtas SAM darbo grupės susirinkimas buvo dokumentuotas vaizdo įrašu. Jis pats viešai nepritaria Lietuvos kraujagyslių chirurgų draugijos valdybos pirmininko L. Veličkos ir valdybos nario T. Baltrūno rekomendacijoms, teiktoms SAM, kad būtina apriboti, t.y. nebefinansuoti, didžiosios dalies kojų venų operacijų Lietuvoje.

Jis įsitikinęs, kad tokios rekomendacijos prieštarautų pacientų teisėms gauti savalaikį gydymą ir jie nebeturėtų galimybės gydytis valstybės lėšomis, o pagalbos jiems tektų kreiptis tik mokamoms paslaugoms. Būtent tokį požiūrį jis išsakė ir anksčiau publikuotame Lryto straipsnyje čia.

Susipažinęs su tokiomis jų teikiamomis rekomendacijomis, gydytojas parengė galimus alternatyvius sprendimo būdus, kurie bent kiek apribotų augantį kojų venų operacijų skaičių (įvedamos operacijų kvotos, papildomos konsultacijos prieš operacijas ir kt.), bet tokie pakeitimai nebūtų tokie drastiškai žalingi pacientams. Esant minimiems apribojimams, pacientams galimai tektų ilgiau palaukti operacijos eilės, bet paslaugą jie vis tiek gautų – kompensuojamą valstybės lėšomis.

Po tokiomis rekomendacijomis fiziškai pasirašė 18 Lietuvos kraujagyslių chirurgų. „Kita dalis kolegų skambino man asmeniškai ir teigė palaikantys ne paslaugų uždraudimą, bet dalinį apribojimą (jei jau reikia iš esmės kažką rinktis), bet pasirašyti nesutiko motyvuodami, kad bijo galimų pasekmių, mobingo ir net darbo praradimo. Tai sužinojęs, siūliau L. Veličkai daryti slaptą balsavimą draugijos susirinkime, tačiau jis su tuo kategoriškai nesutiko ir surengė nuotolinį draugijos susirinkimą, kuriame buvo balsuojama nuotoliu, o rezultatus gauti ir matyti galėjo tik draugijos valdyba.

2026–04–17 įvyko Lietuvos kraujagyslių chirurgų visuotinis susirinkimas. Kadangi tai buvo darbo diena ir darbo laikas, pašnekovas dalyvauti susirinkime negalėjau. Didžioji dalis draugijos narių negali atvykti darbo metu į kitą Lietuvos miestą ir taip netenka galimybės dalyvauti susirinkimuose, kur yra priimami svarbūs sprendimai, nes nuotoliu susirinkimus rengti atsisakoma.

Jo žiniomis, taip nutiko ir šį kartą – susirinkime nebuvo kvorumo ir dalyvavo kiek daugiau nei 20 žmonių. Be to, numatytoje dienotvarkėje nebuvo pateikta, kad bus svarstomas draugijos narių šalinimas.

„Kolegos buvę susirinkime teigė, kad iš Klaipėdos nebuvo nei vieno kraujagyslių chirurgo, iš Kauno vos pora, o pagrinde dalyvavo vilniečiai, nes susirinkimas buvo organizuojamas Vilniuje. Mano žiniomis, per daugelį metų, apskritai beveik niekada nėra buvę kvorumo, galimai dėl ydingos susirinkimų organizavimo praktikos. Esant tokiai situacijai, susiformavo praktika, kad nesusidarius kvorumui, kitas susirinkimas organizuojamas tą pačią dieną, realiai po kelių minučių nuo pirmojo ir tada sprendimus jau oficialiai gali priimti tik tie, kurie yra salėje, kad ir vienas žmogus“, – sakė P. Mocevičius.

Jis nėra tikras, ar tokia praktika yra teisėta, bet ji Lietuvos kraujagyslių chirurgų draugijoje taikoma: „Apie sprendimą mane pašalinti iš draugijos trumpai lakonišku laišku informavo vienas iš valdybos narių, ty. Martynas Laukaitis. Laiške buvo nurodyti du punktai (22.2. Vykdyti Visuotinio narių susirinkimo, valdymo organų nutarimus; 22.6. Ginti Draugijos ir jos narių garbę bei orumą), pagal kuriuos esu pašalinamas ir nieko nekomentuota“, – nusivylęs dėstė chirurgas.

Draugija savo sprendimą Lrytas komentavo trumpai: „Informuojame, kad Paulius Mocevičius iš Lietuvos kraujagyslių chirurgijos draugijos buvo pašalintas dėl nario pareigų nevykdymo. Vadovaujantis Įstatų 22.6 punktu, Draugijos narys privalo ginti Draugijos ir jos narių garbę ir orumą. Šios pareigos nevykdymas sudaro pagrindą taikyti įstatų 23.3 punktą (nario pareigų nevykdymas) ir 23.4 punktą (nario veiklos pripažinimas žalinga Draugijos veiklai), kurie numato galimybę pašalinti narį iš Draugijos.

Vadovaujantis Įstatais, sprendimą dėl nario pašalinimo priima Visuotinis narių susirinkimas. Sprendimas laikomas priimtu, kai už jį balsuoja daugiau nei pusė susirinkime dalyvaujančių narių. Pauliaus Mocevičiaus atveju sprendimas buvo priimtas vienbalsiai 2026 m. balandžio 17 d. Vilniuje vykusiame Visuotiniame narių susirinkime, kuris buvo organizuotas remiantis Draugijos įstatais“.

Lietuvos kraujagyslių chirurgų draugijos nariu pašnekovas buvo nuo 2012 m., tad neslėpė gilaus nusivylimo: „Pagal galimybes dalyvaudavau draugijos surinkimuose ir manau, kad apie 70 proc. ar daugiau susirinkimų tikrai esu dalyvavęs, nebuvo nė vienų metų, kad laiku nebūčiau sumokėjęs nario mokesčio, skolų neturėjau, buvau kolegų gerbiamas specialistas iki tol, kol nepaprieštaravau, mano manymu, pacientams žalingai draugijos valdybos narių buldozeriu stumiamai tvarkai“.

Jo žiniomis, per visą buvimo draugijos nariu laiką niekad nebuvo šalinami draugijos nariai. Net ir tie nariai, kurie daug metų nemokėjo nario mokesčio, nedalyvavo draugijos susirinkimuose, o kai kurie – net buvo visam laikui išvykę gyventi į užsienį – šalinami nebuvo. Jis atkreipė dėmesį, kad paskutinio susirinkimo metu buvo pašalinti maždaug 8 asmenys – 7, kurie daug metų nemokėjo nario mokesčio ir nedalyvavo draugijos surinkimuose ir P. Mocevičius – tikėtina, pirmasis per visą draugijos istoriją – pagal kitus punktus.

„Manau, kad tai buvo sąmoningas veiksmas nešalinti manęs tik vieno, o surasti pašalinimo priežastį manęs neišskiriant iš kitų šalinamų narių“, – svarstė jis.

Jam, kaip teigė, akivaizdu, kad tokiu būdu yra atsikratoma priešingą nuomonę turinčiais kolegomis taip sukuriant jauniems kolegoms bauginančią žinutę, kad geriau neprieštarauti bendrai nuomonei, nes prieštaravimas gali baigtis ne tik išmetimu iš draugijos, bet ir kainuoti karjerą.

P. Mocevičius, susidūręs su šia situacija paviešino 17 Lietuvos kraujagyslių chirurgų pasirašytą pasiūlymą, kokiu būdu būtų galima protingai kontroliuoti augantį kojų venų operacijų skaičių Lietuvoje:

„Man žinoma, kad Lietuvos kraujagyslių chirurgų draugija yra atsiuntusi savo pasiūlymus ta tema, bet pateikti pasiūlymai buvo priimti abejotino skaidrumo nuotoliniu balsavimo būdu ir būtų žalingi pacientams (praktiškai 80 procentų kojų venų operacijų nekompensuoti) bei vėliau sukeltų papildomas dideles išlaidas sveikatos sistemai gydant užleistų atvejų komplikacijas

Darau prielaidą, kad tokie Lietuvos kraujagyslių chirurgų draugijos pasiūlymai galimai yra susiję su didžiosios dalies pacientų „perkėlimu“ į privatų sektorių, jiems mokant pilną operacijos kainą. Toks verslo modelis jau egzistuoja Latvijoje. Noriu atkreipti dėmesį, jog šie septyniolikos kraujagyslių chirurgų (ne rezidentų) parašai buvo surinkti dar prieš Lietuvos kraujagyslių chirurgų draugijos pasiūlymus.

Taip pat noriu atkreipti dėmesį, kad Lietuvos kraujagyslių chirurgų draugija mane už kovą dėl pacientų gerovės ir operacijų kompensavimo išsaugojimą ir mano nepatogią (kitokią nei jų) nuomonę, pašalino iš draugijos man net nežinant apie tokį galimą sprendimą.

Jūsų žiniai – vienoje gydymo įstaigoje (Northway klinika), kur aš operuoju pacientus PSDF lėšomis, jau nuo birželio 1 d. yra sustabdytos visos operacijos, o buvusios suplanuotos operacijos buvo atšauktos. Mano žiniomis, priežastis – VLK nebekompensuoja viršsutartinės sumos. Taip pat – tapo praktiškai nebeįmanoma planuoti operacijų pacientams, nes nėra žinoma ar jiems operacijos bus kompensuojamos, ar ne.

Šiuo laišku noriu atkreipti dėmesį, kad visgi ne visi kraujagyslių chirurgai pritaria SAM pateiktiems pasiūlymams. Viliuosi, kad šis pakartotinis kreipimasis padės apsaugoti pacientų teisę į prieinamas ir savalaikes sveikatos priežiūros paslaugas“.