Siūlo kitokius sprendimus
Pagal siūlomą tvarką, venų ligų operacijų kompensacija PSDF lėšomis būtų skiriama tik tiems apdraustiesiems pacientams, kuriems būtų nustatyta paūmėjusi būklė – ligos stadija, žymima kaip C4. Visos kitos ligos stadijos – kai turėtų būti operuojama dažniausiai dėl simptominių varikozės pažeistų venų (C2) arba esant tinimui ir būklės progresavimui (C3), netektų PSDF lėšų kompensavimo ir būtų laikomos estetinėmis ar „kosmetinėmis“ intervencijos atveju.
„Lryto“ žiniomis, signalai VLK koridoriuose rodo, kad šis sprendimas gali būti tik pirmasis žingsnis platesniame kompensuojamų procedūrų ribojime. Tai kelia daugybę klausimų ir pacientams, ir patiems medikams.
Susiję straipsniai
Kraujagyslių chirurgas Paulius Mocevičius nesutinka su tokiu pasiūlymu ir net rinko gydytojų parašus peticijai, kad būtų ieškoma kitokių problemos sprendimų. Lietuva, atsisakiusi apmokėti minėtas operacijas stipriai neišsiskirtų iš kitų šalių. Nors Europoje ir pasaulyje pirmaujame venų ligų skaičiumi, patys galime spręsti, kokius atvejus gydyti valstybės lėšomis.
Medicininės indikacijos nurodomos tarptautinėse gairėse. Jos yra skirtingos – ESVS, VF (JAV) ir NICE (JK). Naujausiose rekomendacijose venų varikozė laikoma operuotina nuo C2 simptominės stadijos. Kiekviena šalis pati sprendžia, nuo kurios stadijos reikėtų operuoti.
„Man, kaip gydytojui, keista, kad tokius sprendimus priima medicininio išsilavinimo neturintys žmonės. Dalis jų – net ne medikai. Kad indikacijas nustato SAM ir VLK yra mažų mažiausiai keista. Suprantu, kad gali trūkti pinigų, tačiau reikėtų ieškoti kompromisų, ne išvis panaikinti kompensavimą. Grupė C3 yra pati plačiausia, kalbant apie venų varikozę, dažnai tai pažeidžiami pacientai – moterys po nėštumo, vyresnio amžiaus žmonės, kurie neišgalėtų apmokėti tokių operacijų“, – kalbėjo P. Mocevičius.
Latviai priėmė tokį sprendimą, po jo susikūrė garsių chirurgų monopolis, iškilo kelios prabangios ligoninės ir pacientams nelieka nieko kito, tik mokėti už būtinas operacijas. Bėda ta, kad taip įvykus pacientams eilės nemažėja, visi laukia, kaip anksčiau poliklinikose.
Kitas dalykas, kad mažiau žinomi chirurgai po tokių valdžios veiksmų netenka dalies darbo. Jei pacientai priversti mokėti dideles sumas už operaciją, jie tikrai išsirinks garsų, gerai žinomą chirurgą, o kiti tuo metu nebeturi tiek darbo ir aptarnauja mažiau pacientų nei galėtų.
Jonavos ligoninės direktorius bei Lietuvos ligoninių asociacijos prezidentas Gediminas Ramanauskas tikina, jog yra kitų būdų sutaupyti ir nenuskriausti pacientų. „Jei minėtų stadijų operacijos nebus kompensuojamos iš PSDF lėšų – žmonės bus priversti mokėti asmeninėmis lėšomis kaip už kosmetinę – estetinę operaciją, kas nėra visiškai teisinga asmens, mokėjusio PSDF įmokas atžvilgiu.
Lietuvos ligoninių asociacija (LLA) siūlo pereinamąjį laikotarpį, kad tokį pacientą prieš operaciją konsultuotų angiochirurgas, ir nuspręstų su pacientu dėl operacijos tikslingumo, siūlant operacijos tikslingumo lygmenį pakelti į C3 lygmenį, kad nenukentėtų prieinamumas gyventojams“, – sakė jis.
Ir SAM, ir VLK plačiau situacijos nekomentavo. „Kadangi šiuo metu nėra priimtų sprendimų dėl šių paslaugų kompensavimo pakeitimų, galime atsakyti trumpai – gydytojų specialistų (Lietuvos chirurgų asociacijos, Lietuvos kraujagyslių chirurgijos draugijos) nuomonės šiuo klausimu išsiskyrė. Šiuo metu galutiniai sprendimai dar nėra priimti“, – rašoma SAM atsakymuose Lrytas.
Beveik lygiai taip pat rašė ir VLK: „Kol kas atsakyti galime tik tiek, kad gydytojai specialistai iš Lietuvos chirurgų asociacijos ir Lietuvos kraujagyslių chirurgijos draugijos šiuo klausimu dar neturi vienos nuomonės, todėl ir sprendimų dėl šių paslaugų kompensavimo kol kas nėra priimtų“.
Įsigaliojus kentėtų visi
Gilinantis į pasiūlymą nori nenori kyla klausimas – o kas būtų įsigaliojus pakeitimams? P. Mocevičius įsitikinęs, jog nekompensuojant tokių operacijų tarsi teigiama, jog venų varikozę reikia gydyti tepalais bei kompresinėmis kojinėmis. Deja, pasak gydytojo, tai nėra veiksminga pažengus ligai. Jis tikino, kad operacija per 15 minučių gali iš esmės pakeisti sergančio žmogaus gyvenimo kokybę. Liūdniausia, kad tokiu atveju labiausiai kentėtų pacientai.
„Įsivaizduoju, kad VLK bei SAM buvo nurodyta sumažinti išlaidas, venų varikozės operacijos – vienos dažniausių mūsų šalyje, tad joms ir išleidžiama labai daug. Todėl bandoma visą sumą sumažinti tiesiog panaikinus kompensavimą didžiausiai pacientų daliai. Būtų galima, pavyzdžiui, įvesti kvotas – finansuoti dalį C2 operacijų.
Jeigu būtų finansuojama, tarkime, 80 proc., jau sutaupytume 20 proc. išlaidų. Pacientas tikrai palauktų kiek ilgiau, negu išvis atsisakytų operacijos dėl pinigų stygiaus. Panaikinus kompensaciją, dalis pacientų tikrai atsisakys operacijos. Bendrauju su jais kasdien ir vis paklausiu, ką jie darytų. Dalis tikrai nedarytų absoliučiai nieko“, – kalbėjo kraujagyslių chirurgas.
Jis nemano, jog dėl naujos tvarkos nukentėję pacientai vėliau skųstų ar net kreiptųsi į teismą dėl valstybės veiksmų. Mat panaši situacija susiklostė su odontologais Lietuvoje. Daugelis gydosi privačiame sektoriuje. Tačiau vargu ar nepasisekus gydymui privačiame sektoriuje dėl to duotume į teismą valstybę. Teoriškai, galbūt ir galima tą padaryti, tačiau praktiškai turbūt neveiktų.
Kokios procedūros turi būti apmokestinamos?
Labai svarbus aspektas šiuo atveju – procedūrų apmokėjimas ir jam keliami reikalavimai. Sveikatos priežiūros paslaugos PVM neapmokestinamos tuomet, kai jos teikiamos gydymo, diagnostikos, ligų prevencijos, paciento sveikatos stebėsenos ar reabilitacijos tikslu ir jas teikia teisę tokias paslaugas teikti turintys asmenys ar įstaigos.
PVM taikomas tais atvejais, kai paslaugos neturi terapinio ar prevencinio tikslo, pavyzdžiui, yra teikiamos vien estetiniais, komforto ar kitais su gydymu nesusijusiais tikslais. Vertinant tokių paslaugų apmokestinimą svarbu ne vien paslaugos pavadinimas, bet ir jos faktinis tikslas bei medicinos dokumentuose nurodytos indikacijos.
Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) Teisės departamento vadovė Rasa Virvilienė aiškino, jog vien tai, kad paslauga nebebūtų finansuojama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų, savaime dar nereiškia, kad ji taptų apmokestinama PVM. PVM požiūriu lemiamą reikšmę turi ne apmokėjimo šaltinis, o tai, ar paslauga konkrečiu atveju teikiama gydymo tikslu, ar ji yra mediciniškai pagrįsta ir ar ją teikia licencijuota gydymo įstaiga.
„Todėl jeigu tokios kraujagyslių operacijos būtų atliekamos pagal medicinines indikacijas, gydymo tikslu ir esant dokumentuotai paciento būklei, jos ir toliau galėtų būti laikomos PVM neapmokestinamomis sveikatos priežiūros paslaugomis. Kitaip tariant, vien kompensavimo panaikinimas automatinės pareigos taikyti PVM nesukuria“, – sakė specialistė.
Ji pridūrė, jog Sveikatos apsaugos ministerija bei jai pavaldžios institucijos nustato sveikatos priežiūros paslaugų reglamentavimą, licencijavimo tvarką ir paslaugų teikimo sąlygas, Valstybinė ligonių kasa – PSDF apmokėjimo klausimus. Galutinai, ar paslaugos yra apmokestinamos PVM vertina VMI, remdamasi tiek Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nuostatomis, tiek konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis.