10 baisių medžiagų, atstojančių narkotikus: o kaip Lietuvoje?

Saugotis narkotikų vaikai mokomi dar nuo mokyklos suolo – pasakojama, kokių baisių padarinių šios medžiagos gali sukelti. Iš pažiūros linksma pramoga vakarėlyje sugrįžta bumerangu, smogdama neįtikėtina jėga, padarydama žmogų ligoniu, nusikaltėliu ar net atimdama gyvybę.

Tokia jaunimo psichologija – jie nuolat ieško naujų pojūčių. Visokių cheminių medžiagų bandymas – vienas jų.<br>123rf nuotr.
Tokia jaunimo psichologija – jie nuolat ieško naujų pojūčių. Visokių cheminių medžiagų bandymas – vienas jų.<br>123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Jurgita Noreikienė, Ana Daukševič

2015-07-09 07:06, atnaujinta 2017-10-27 06:39

Saugotis lengviau, kai žinai, ko saugotis. Šiame sąraše – medžiagos, atstojančios narkotikus, apie kurias greičiausiai niekas neįspėjo ir vargu ar įspės.

1. Zolpidemas

Zolpidemas – tai vaistas, tarp kurio šalutinių poveikių pastebimas vaikščiojimas miegant, netgi vairavimas. Šios veikliosios medžiagos dedama į migdomuosius vaistus.

Dažniausiai viskas būna gerai. Žmogus išgeria tabletę, užmiega ir ryte kaip niekur nieko nubunda be jokių papildomų incidentų.

Tačiau kitiems žmonėms užmigus šis preparatas gali sukelti įvairių keistų poveikių. Jei esate girdėję, kad žmonės, padarę avarijas, tvirtina, jog tuo metu miegojo – greičiausiai bus kaltas zolpidemas. Ir tai tik pradžia.

Australų pora išgėrė zolpidemo. Moteris patyrė haliucinaciją, kad plūduriuoja virš lovos ir vemia lyg per filmą „Egzorcistas“. Vyras tuo metu bandė valyti. Kitą rytą jie abu galvojo, kad tai buvo blogas sapnas – bet vis dėlto tai buvo panašu į tiesą.

2. Skopolaminas

Tai alkaloidas, randamas bulvinių šeimos augaluose, tokiuose, kaip juodoji drignė ar durnaropė. Ši medžiaga paverčia žmogų panašių į zombį, atima iš jo atmintį ir laisvą valią.

Dėl tos priežasties ją naudoja Kolumbijos nusikaltėliai. Jie aukai į veidą papučia skopolamino miltelių, o tada pačių aukų padedami ištuština jų banko sąskaitas ar apšvarina namus. Kitą rytą auka nežino, kas nutiko.

3. Muskatas

Muskatas – prieskonis, randamas dažnoje virtuvėje ir neturintis blogos reputacijos. Vis dėlto tai yra haliucinogenas. Didelės šio prieskonio dozės gali sukelti haliucinacijas. Šios „kelionės“ paprastai būna nemalonios ir primena psichotinį atitrūkimą nuo tikrovės, o ne haliucinogenų vartotojų taip trokštamą psichodelinį.

Haliucinacijas lydi didelis nerimas ir artėjančios grėsmės nuojauta. Taip pat – stiprus ir dažnas širdies plakimas, džiūstanti burna, pykinimas, šlapimo susilaikymas.

4. Žmogaus augimo hormonas (HGH)

Šis hormonas gaminamas paties žmogaus organizmo ir, kaip galima suprasti iš pavadinimo, yra būtinas augimui. Tačiau jis naudojamas ir kaip vaistinis preparatas.

Yra žinoma, kad kai kurie sportininkai jį švirkščiasi tikėdami, kad jis padeda atsigauti po treniruočių (nors nėra tai patvirtinančių įrodymų). Tačiau šis hormoninis vaistas gali sukelti ypač nemalonių šalutinių poveikių.

Vienas jų – būklė, vadinama akromegalija. Dėl akromegalijos sustorėja oda, išryškėja žandikaulis ir tarp dantų atsiranda tarpai.

Anksčiau HGH preparatas buvo dar baisesnis, nes jis buvo išgaunamas iš mirusių žmonių kūnų. Neretai jo vartojimas pasibaigdavo Creutzfeldto-Jakobo liga – į kempinligę panašiu smegenų sutrikimu.

5. „Bromo laumžirgis“

Vadinamasis „bromo laumžirgis“ (Bromo-dragonfly) yra ypač stipri LSD versija – jo „kelionės“ trunka iki 3 dienų. Narkotikas laumžirgiu pavadintas dėl to, kad jo molekulinė struktūra primena šį vabzdį.

„Bromo laumžirgis“ kartais parduodamas kaip LSD. Tačiaui LSD „kelionės“ paprastai trunka kelias valandas, o „bromo laumžirgio“ poveikis gali tęstis iki trijų dienų ir sukelti daugybę nemalonių šalutinių poveikių. Tai – traukuliai, venų spazmai, kraujagyslių susiaurėjimas. Sunkiais atvejais tenka amputuoti galūnes. O pačias „keliones“ patyrusieji apibūdina kaip „kelionę į pragarą ir atgal“.

6. Rimonabantas

Tai – lieknėti skirtas preparatas, puikiai malšinantis alkį, bet sukeliantis depresiją. Padidėjęs alkis yra gerai žinomas marihuanos rūkymo simptomas. Mokslininkai sumojo, kad jeigu sukurs vaistą, darantį organizmui priešingą poveikį, tai žmonės jausis ne tokie alkani.

Taip buvo sukurtas rimonabantas – vaistas, veikiantis tas pačias smegenų vietas kaip ir kanapės, bet darantis visiškai priešingą poveikį. Vaistas buvo palaimintas kaip svorio metimo priemonė. Buvo atrasta priešingų marihuanai poveikių ir kitose srityse. Vaistas padidina spermatozoidų judrumą, gerina trumpalaikę atmintį. Deja, jis pasižymi ir labai rimtu neigiamu šalutiniu poveikiu.

Marihuanos suktinukę dažnai lydintis poveikis – plati šypsena veide. Atrodytų, numetę svorio žmonės turėtų jaustis laimingi. Tačiau rimonabantas ir čia veikia kitaip nei marihuana. Vaistas greitai buvo pašalintas iš rinkos, nes buvo pastebėta, jog nuo jo žmonės tampa linkę į depresiją ir savižudybes.

7. Etorfinas

Tai – opiatas, 5 tūkstančius kartų stipresnis už heroiną. Žmogus gali jo perdozuoti tiesiog per odos kontaktą. Jis veikia tuo pačiu principu, kaip heroinas ir morfinas, tačiau gatvėse etorfinu niekas neprekiauja, nes jis toks stiprus, jog gali akimirksniu nužudyti žmogų.

Jis skirtas apsvaiginti dideliems gyvūnams. Viena tūkstantoji gramo šios medžiagos gali patiesti 3 tonas sveriantį dramblį. Tačiau žmogus gali nusinuodyti vien prisilietęs. Tad dirbant su šiuo „superheroinu“ šalia visada būna asistentas su paruoštu priešnuodžiu, jei netyčia įvyktų nelaimė.

8. DNP

2,4-dinitrofenolis arba tiesiog DNP – medžiaga, kuri buvo naudojama kūno riebalams deginti. Jis priverčia organizmą kitaip naudoti energiją. Įprastai suvalgytas maistas virsta energija, kuri naudojama palaikyti širdies plakimui, raumenų judesiams ir kitoms funkcijoms. Gaunant energijos per daug, perteklius saugomas riebalų pavidalu – jie kaupiasi ant pilvo ir šlaunų „juodai dienai“.

DNP, kaip priemonė svoriui mesti, buvo naudojamas ketvirtajame dešimtmetyje. Energija jam veikiant „sudegdavo“ be jokių papildomų žmogaus pastangų. Buvo galima ir toliau kimšti riebius keptus viščiukus, o riebalai tirpo tiesiog sėdint ir žaidžiant stalo žaidimus.

Nors tai skamba kaip tūkstantmečio išradimas, buvo ir kita, ne tokia patraukli, pusė. 1938 m. vaistas buvo uždraustas, nes dėl jo poveikio žmonės tiesiogine prasme „išvirdavo“ iš vidaus. Stipriai sukilusi temperatūra, intensyvus širdies plakimas ir prakaitavimas dažnam baigdavosi mirtimi.

Tačiau ir šiais laikais galima rasti šiuo vaistu prekiaujant internetu – žmonės pasaulyje jį vis dar vartoja ir nuo jo tebemiršta.

9. Sintetinė marihuana

Dimetilheptilpiranas – tai marihuana, sukurta JAV kariškių. Ji tokia galinga, kad vos 1 miligramas padaro karius nesugebančius atlikti pareigų iki 3 dienų.

Šeštajame – aštuntajame dešimtmetyje JAV kariškiai Edžvudo arsenale vykdė savotišką šalutinį projektą. Kariams būdavo duodama įvairių narkotikų ir cheminių medžiagų ir žiūrima, kas nutiks. Viena iš medžiagų buvo ypač galinga marihuanos versija, pavadinta dimetilheptilpiranu, arba DHHP.

Medžiagos poveikis primena klasikinį marihuanos poveikį: akių paraudimas, alkis, vangumas. Tačiau reikia ne poros suktinių, o 0,0002 gramo, kad žmogus pradėtų kikenti žiūrėdamas į savo batus. Gavę 1 mg dozę kariai visiškai nesugebėjo atlikti savo pareigų 3 dienas. Kariškiai džiaugėsi atradę idealią priemonę, gebančią padaryti priešus nekenksmingus, bet jų nenužudyti. Tačiau vėliau nuspręsta cheminių ginklų atsisakyti, tad tyrimas sustabdytas.

10. Krokodilas

Krokodilas – pigiai pagaminamas narkotikas, veikiantis panašiai kaip heroinas, bet turintis baisių šalutinių poveikių: jis tiesiog suėda jį vartojančio žmogaus mėsą.

Šis baisus narkotikas buvo išrastas Rusijoje. Nuo heroino priklausomi narkomanai sugalvojo lengviau gaunamą ir pigesnį jo pakaitalą – dezomorfiną, kurį galima pagaminti namų sąlygomis iš nesunkiai gaunamų chemikalų ir skausmą malšinančių vaistų.

Ruda lipni masė krokodilu praminta dėl to, kad vartojančiųjų odą paverčia žvynuota, kaip roplio, taip pat ir dėl to, kad nuodinga medžiaga „nuėda“ mėsą. Sunkiais atvejais audiniai papilkėja ir apmiršta, kartais – nupūva ir nukrenta nuo kaulo.

Neįprasti svaiginimosi būdai Lietuvoje

Vilniaus priklausomybės ligų centro direktorius Emilis Subata papasakojo, su kokiais keisčiausiais svaiginimosi būdais jam yra tekę susidurti Lietuvoje.

– Kokių keisčiausių svaiginimosi būdų jums teko matyti?

– Nors nesu išgirdęs apie tokį svaiginimosi būdą, kuris mane nustebintų, tačiau pasitaiko įvairiausių. Svaiginamasi vaistais – migdomaisiais, raminamaisiais, lakiomis medžiagomis. Tokia jaunimo psichologija – jie nuolat ieško naujų pojūčių. Kažkokių cheminių medžiagų bandymas – vienas jų.

Pasitaiko atvejų, kai žmonės vartoja klijus, uosto acetoną ar oro gaiviklius. Tiesa, tai pasitaiko nedažnai. Įprastai tai daro labai jauni žmonės, siekiantys eksperimentuoti. Žmonės, turintys priklausomybę ir besikreipiantys į mus, paprastai naudoja jau sunkius narkotikus – amfetaminą, heroiną. Be abejo, pasitaiko ir paauglių – apie penkiolikos metų.

– Vartodami tokias medžiagas žmonės galvoja, kad sau nepakenks?

– Viena vertus, formaliai jie teisūs – tokie produktai ne narkotikai. Teisės aktais jie nėra apibrėžti. Klijai, benzinas, oro gaivikliai – nėra narkotinės medžiagos, jais prekiaujama parduotuvėse. Tačiau apsinuodyti jais tikrai galima.

Tokie produktai turi psichiką veikiančių medžiagų. Medicinoje netgi išskiriama atskira klasė psichinių sutrikimų, susijusių su psichiką veikiančių medžiagų vartojimu. Taigi klijai ar aerozoliai tikrai gali stipriai pakenkti sveikatai.

Poveikis gali būti įvairus – ilgalaikis arba trumpalaikis. Viskas priklauso nuo vartojimo kiekio ir dažnio bei amžiaus, kada žmogus pradeda vartoti. Vis dėlto dažniausiai poveikis, susijęs su tokių medžiagų vartojimu, sveikatai yra praeinantis.

Žmonės išauga iš tokių eksperimentų. Nors gali atsitikti ir kas nors bloga –  žmogus gali uždusti, apsvaigęs nukristi iš aukščio, jį gali ištikti psichozė.

– Ar po tokių eksperimentų nemėginama išbandyti ir stipresnių narkotikų?

– Gali būti labai įvairiai. Nemažai priklauso nuo šeimos, kurioje augama. Jeigu tėvų ir vaikų santykiai yra geri, net ir prasidėję paaugliški eksperimentai gali greitai pasibaigti ir neperaugti į didesnę problemą.

Tačiau jei šeimose atmosfera nėra palanki, tėvai neturi laiko vaikams arba patys vartoja alkoholį ar narkotikus, tikimybė, jog paauglys pereis prie stipresnių medžiagų, labai padidėja.

– Tenka girdėti, jog paaugliai bando svaigintis net nereceptiniais vaistais. Susidūrėte su tokiomis atvejais?

– Per pastaruosius dešimt metų nė vienas toks atvejis tikrai neišaiškėjo. Nors net slogai gydyti skirtuose medikamentuose yra psichiką stimuliuojančių medžiagų, tačiau, laimei, mūsų jaunimas nebando to daryti.

Be abejo, negalime atmesti galimybės, kad pavieniai tokie atvejai pasitaiko. Tačiau dar neteko girdėti, kad Lietuvoje dėl to kiltų didesnių  bėdų ar būtų apsinuodyta. Greičiausiai tai pavieniai atvejai, kurie neduoda laukiamo rezultato ir dėl to nepaplinta.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.