Žmonės ėmė tyrinėti astrologiją maždaug 2000 m. pr. Kr. Babilonijos šventikų dėka. Archeologiniai atradimai parodo, kad jie pirmieji pažvelgė į dangų ir ėmė jį garbinti. Dvasininkai tikėjo, kad virš mūsų esančiuose rojuose buvo nulemiamas kiekvieno iš mūsų bei karalių, imperatorių ir jų valdomų imperijų likimai.
Visgi, iki pat Senovės Graikijos tai buvo tik tikėjimo pagrindu paremtas domėjimasis žvaigždynais. Būtent Senovės Graikijoje atsirado pirmoji mokykla, tyrinėjusi šią sritį.
Viduramžiais Europoje astrologai buvo laikomi magais bei itin gerbiamais mokytojais. Visuomenei jie skelbė, kad žvaigždžių išsidėstymas lėmė ne tik orą, bet ir derlių, likimą ir žmogaus kūno funkcijas. Gydytojai su savimi nešiojosi užrašus, kuriuose jos buvo sužymėtos ir prieš paskelbdami diagnozę jie atsižvelgdavo į žvaigždžių pozicijas.
XVI amžiaus pabaigoje Europos medikai prieš gydydami pacientą turėdavo patikrinti ir pažymėti mėnulio poziciją danguje. Tai buvo įtvirtinta įstatymu ir gydytojai negalėjo imtis jokių procedūrų kol to nepadarė, nesvarbu, ar pacientui reikėjo operacijos, ar kraujavimo sustabdymo.
Vėlesniuose amžiuose alchemija, meteorologija ir kai kurios medicinos šakos buvo gerokai išplėstos būtent astrologijos dėka. Vis dėlto, naujesni astronominiai atradimai (pavyzdžiui, heliocentrizmas) sumenkino mokslinę astrologijos svarbą.
Astrologijos svarba šiandien
Anksčiau astrologija neturėjo nieko bendro su kasdieniu horoskopu, pinigų ar meilės klausimais. Bėgant metams astrologai nustojo teikti tiek dėmesio planetų dievams ir juos pakeitė įvairiomis energijomis. Jos tapo ypač svarbios atsižvelgiant į gimimo dieną, pradėta tikėti, kad ji formuoja visą žmogaus charakterį bei likimą.
Visgi, buvo atrasta, kad horoskopuose aprašomi įvykiai nėra niekas daugiau nei spėlionės. Be to, šiandien joks medikas nesutiktų ieškoti diagnozės pagal tai, kurią dieną gimė jo pacientas.
„Yra visiškai neįmanoma, kad žvaigždė ar jų grupė danguje turėtų bet kokią įtaką žmogui. Žmonės gali būti paveikti saulės, mėnulio ir žemės traukos. Žvaigždės yra gerokai per toli, kad darytų įtaką žmogaus sveikatai ar jo likimui“, – tikino astrofizikas Martinas Houde.
Visgi, nepaisant kokiam zodiako ženklui asmuo priklauso, kai kurie fizikai mano, kad žvaigždžių įtaka nėra visiškai neįmanoma. Yra tyrimų, įrodančių, kad lėtinės ligos priklauso nuo saulės. Būtent tai yra priežastis, kodėl kai kurie zodiako ženklai yra linkę dažniau sirgti tam tikromis ligomis nei kiti.
Zodiako ženklai ir ligų statistika
2003-aisiais metais atliktas tyrimas atskleidė, kad, vis dėlto, ryšys tarp įvairių ligų ir gimimo datų egzistuoja.
Ištyrę apie 86 milijonus gimimo datų, jie atrado, kad gruodžio mėnesį gimę asmenys buvo labiau linkę sirgti epilepsija, šizofrenija bei išsėtine skleroze.
Kovo mėnesį gimę asmenys be šių ligų sirgo dar papildomomis 7 ligomis. Tai nustačius buvo išsiaiškinta, kad ne zodiako ženklas lemia mūsų sveikatą, o dienos, kurią esame gimę, ilgis.
Kūdikiai yra labai jautrūs aplinkai, taigi kiekvienas saulės spindulys bei su juo gaunamas vitaminas D yra svarbus. Taigi, atkreipus dėmesį į savo aplinką, tai, kaip funkcionuoja mus supantis pasaulis bei kaip vystėsi medicina, galbūt netgi būtų galima atrasti, kodėl yra manoma, jog Skorpiono ženklo žmonės yra itin emocingi, o Mergelės – rūpestingos.
„Mums patinka jausti ryšį su mus supančiais žmonėmis bei su visata. Astrologija žmogui siūlo paaiškinimą, kas iš tiesų esi, bei priklausymo tam tikrai grupei jausmą. Taigi, nenuostabu, jog kasdieninio horoskopo skaitymas tiesiogiai paveikia skaitytoją“, – aiškino agnosticizmo ekspertas Austinas Cline.
Šį jo teiginį patvirtina ir Barnumo efektas, kai žmonės teiginius apie jų asmenybę ima vertinti kaip tam tikrus tikslus.
Be to, skaitydami asmenybės aprašą, kuris yra nurodytas būtent jiems, asmenys neretai atsako, kad aprašas yra itin tikslus, nors gali būti ir bendrojo pobūdžio.
Taigi, ryšys tarp asmenybės ir gimimo datos išauga dar labiau, nepaisant to, jog aprašas yra pritaikytas didelei žmonių įvairovei.
