Biofizikos mokslų daktarė D. Dapkutė-Sadauskienė apie faktorius, turinčius didžiausią įtaką nevaisingumui

Viena iš šešių – tiek Lietuvoje gyvenančių vaisingo amžiaus šeimų susiduria su nevaisingumo problemomis, o medikai sutartinai tvirtina, kad poros visame pasaulyje pirmą kartą tėvais tampa vis vėlesnio amžiaus.

Viena iš šešių – tiek Lietuvoje gyvenančių vaisingo amžiaus šeimų susiduria su nevaisingumo problemomis, o medikai sutartinai tvirtina, kad poros visame pasaulyje pirmą kartą tėvais tampa vis vėlesnio amžiaus.<br>123rf nuotr.
Viena iš šešių – tiek Lietuvoje gyvenančių vaisingo amžiaus šeimų susiduria su nevaisingumo problemomis, o medikai sutartinai tvirtina, kad poros visame pasaulyje pirmą kartą tėvais tampa vis vėlesnio amžiaus.<br>123rf nuotr.
 Biofizikos mokslų daktarė D. Dapkutė-Sadauskienė apie faktorius, turinčius didžiausią įtaką nevaisingumui.<br> T. Kaunecko nuotr.
 Biofizikos mokslų daktarė D. Dapkutė-Sadauskienė apie faktorius, turinčius didžiausią įtaką nevaisingumui.<br> T. Kaunecko nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

2024-03-26 12:38

Lietuvoje yra 153 000 žmonių, susiduriančių su sunkesnėmis ar lengvesnėmis nevaisingumo problemomis. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2000–2005 metais moterys mamomis tapdavo sulaukusios 24–25-erių metų, o nuo 2020 metų pastebimas akivaizdus pokytis, kai moterys pirmojo vaikelio ima lauktis būdamos 28-erių metų ir vyresnės.

Biofizikos mokslų daktarė, tarptautinės L‘Oréal UNESCO programos „Moterims moksle“ 2020 metų laureatė Dominyka Dapkutė-Sadauskienė sako, kad su nevaisingumo problema itin stipriai susiję makroekologiniai veiksniai.

Kitaip tariant – už svajonės susilaukti kūdikio slepiasi ne tik asmeniniai veiksmai, bet ir globalios problemos.

Nevaisingumui įtakos turi kasdieniai įpročiai

Pastaraisiais metais vis daugiau mokslinių tyrimų patvirtino, kad nevaisingumą lemia net kasdieniai žmonių įpročiai, pavyzdžiui, tam tikrų maisto dėžučių ar gertuvių naudojimas neatkreipiant dėmesio, iš ko jos pagamintos.

Dominyka Dapkutė-Sadauskienė sako, kad renkantis indus, turinčius sąlytį su maistu, būtina atkreipti dėmesį į žymėjimą ant pakuotės: „Įrodyta, kad tokie aplinkos toksinai kaip bisfenolis A, geriau žinomas kaip BPA, taip pat ftalatai, pesticidai arba sunkieji metalai neigiamai veikia žmogaus reprodukcinę sistemą, o patekę į organizmą jie sutrikdo natūralią hormonų pusiausvyrą, dėl to gali sutrikti ovuliacija, o vyrams – spermatozoidų gamyba.“

Mokslininkė pataria visiems, planuojantiems nėštumą, rinktis vandens ir maisto talpas, pažymėtas „BPA-free“. Dar vienas svarbus niuansas, į kurį vertėtų atkreipti dėmesį, – kenksmingos sintetinės natūralios medžiagos, tačiau jų išvengti negalime, nes jos randamos dirvožemyje, maiste, vandenyje ir net ore: „Jos kaupiasi organizme ir labai stipriai paveikia reprodukcinę sveikatą.“

Oksidacinio streso žala ir poveikis

Biofizikos mokslų daktarė sako, kad dėmesį reikėtų atkreipti ne tik į aptartus kasdienius įpročius, bet ir į aplinką, kurioje gyvename, bei oksidacinį stresą. Visgi, jeigu jų nepavyksta išvengti, vertėtų organizmą aprūpinti natūraliais antioksidantais.

„Oksidacinis stresas – tai būklė, kai organizme sutrinka pusiausvyra tarp aktyviųjų deguonies junginių ir laisvųjų radikalų susidarymo ir jų neutralizavimo. Būtent jis veikia reprodukcinę žmogaus sistemą ir gali turėti įtakos nevaisingumui“, – aiškina mokslų daktarė.

Ji pabrėžia, kad žalinga aplinka, kurioje gyvename, gali padidinti nėštumo metu persileidimo ar net apsigimimų tikimybę, todėl ypač svarbu organizmą aprūpinti reikiamais antioksidantais: „Tokie antioksidantai kaip vitaminas C, E, selenas, cinkas, kofermentas Q10 padeda apsaugoti ląsteles nuo žalingo oksidacinio streso.“

Dar vienas svarbus veiksnys, galintis nulemti poros nevaisingumą ir sunkų pastojimą, yra pasirinkta gyvenamoji vieta: „Mieste gyvenantiems vyrams, palyginti su kaimo vietovės gyventojais, nustatytas žymus spermos judrumo pablogėjimas.“

Pasak mokslininkės, kuo arčiau judrios gatvės gyvena šeima, tuo didesnė nevaisingumo tikimybė, nes transporto išmetami oro teršalai siejami su sumažėjusiu porų vaisingumu.

Pakenkti gali ir sveikas maistas

Dominykos Dapkutės-Sadauskienės teigimu, kiekviena pora, svajojanti turėti vaikelį, jau dabar turi imtis tam tikrų prevencijos priemonių ir pasirūpinti savo fizine bei emocine sveikata.

Pirmiausia, tiek vyras, tiek moteris turėtų stebėti savo mitybą bei įpročius, nes netinkama mityba gali sukelti būtinų vitaminų ir mineralų, svarbių reprodukcinei sveikatai, trūkumą.

Pasak kalbintos mokslininkės, reikia atkreipti dėmesį net į tą maistą, kuris iš pažiūros gali atrodyti sveikas ir vertingas: „Net renkantis sveiką maistą, vertėtų atkreipti dėmesį, kokiomis sąlygomis jis buvo augintas, mat intensyvus žemės ūkis ir derlingumą didinančios trąšos turi neigiamų pasekmių – dirvožemyje mažėja svarbių maistinių medžiagų, pavyzdžiui, seleno, kuris tiesiogiai daro įtaką normaliam spermatozoidų vystymuisi.“

Rūkymo ir streso žala

Dar viena rykštė, susijusi su nevaisingumu, yra rūkymas. Mokslininkė sako, kad moterys, surūkančios daugiau nei 10 cigarečių per dieną, turi didesnę tikimybę patirti vaisingumo sutrikimų. Rūkymas mažina ir vyrų spermos kokybę – ji tampa mažiau koncentruota.

Stresas irgi turi įtakos nevaisingumui – jis gali sutrikdyti menstruacijų ciklą, ovuliaciją, sumažinti spermos kiekį ir judrumą.

Ir nors šiuolaikiniame pasaulyje sunku sumažinti streso lygį, visgi poros turėtų rasti laiko kokybiškai pailsėti, pabūti gryname ore ir sportuoti arba mankštintis, kad pagerintų fizinę ir emocinę sveikatą.

Svarbiausias – abiejų partnerių indėlis

Mokslų daktarė Dominyka Dapkutė-Sadauskienė atkreipia dėmesį, kad prieš ruošiantis susilaukti vaikelio, pasirūpinti savo sveikata bei organizmu turi abu partneriai.

„Labai svarbu, kad vaikelį planuojantys partneriai abu pasirūpintų savo organizmu bei gaunamomis maistinėmis medžiagomis, vitaminais, antioksidantais.

Abiem partneriams itin svarbios ir amino rūgštys, kurios turi mokslu pagrįstą teigiamą poveikį vaisingumui bei sveikoms ląstelėms. Rūpinkitės oro kokybe namuose ir aplinkoje, vėdinkite patalpas, venkite cheminių valymo priemonių, stenkitės, jei įmanoma, leisti laisvalaikį toliau nuo pramoninių zonų, išmokite streso valdymo technikų, tokių kaip meditacija, joga, skirkite laiko sau ir savo partneriui ir aprūpinkite organizmą naudingomis medžiagomis, pavyzdžiui, antioksidantais.

Būtent jau minėti antioksidantai, tokie kaip glutationas, vitaminai C, D, E, cinkas, selenas, kofermentas Q10, folio rūgštis, Omega-3 riebalų rūgštys, yra tos medžiagos, kurios mažina uždegimą ir gali teigiamai paveikti fizinę sveikatą, ir palengvinti partnerių kelią į pastojimą.“

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.