Sėkmės planas neatneša laimės
„Man pačiai motyvacijos tema labai įdomi ir besigilindama į ją sužinojau nuostabių dalykų, kuriuos galėsiu ne tik pritaikyti savo vaikams, padėti klientams, tačiau net ir labiau suprasti save“, – šypsosi Roneta.
Ji teigia, kad daugelis mūsų dar būdami vaikais, o mūsų vaikai dabar, gauna sėkmės planą, ką reikia padaryti, kad būtum laimingas: mokytis gerais pažymiais, įstoti į gerą universitetą gauti gerą darbą, susirasti gerą vyrą/žmoną, turėti nuostabią šeimą.
Visa tai įgyvendinai? Valio, pasiekei sėkmingą gyvenimą.
„Labai liūdna, tačiau statistika rodo, kad net įvykdžius šiuos žingsnius, ne visi tampa laimingi ir sėkmingi. O kartais, toks „tobulas“ planas verčia vaikus nerimauti ir patirti daug streso“, – pastebi tėvų konsultantė.
Motyvaciją naikina perspaudimas
Taigi, kur yra problema? Kodėl vaikai nėra motyvuoti?
Pasak Ronetos, pirmiausia, tai mūsų – tėvų lūkesčiai. Visi tėvai nori, kad vaikas mokėtų susitvarkyti savo kambarį, pasidarytų valgyti, gerai mokytųsi ir dar daug kitų lūkesčių. Viskas būtų gerai, jeigu tie lūkesčiai būtų realūs, tačiau dažniausiai vaikams tiesiog trūksta įgūdžių, kad patenkintų šiuos tėvų siekius ir jiems reikia mūsų pagalbos.
Vaikų psichologas, daugelio knygų autorius Rossas Greene'as apie vaikų motyvaciją sako: „Vaikai, dėl kurių elgesio nerimaujate, pritrūksta įgūdžių, o ne motyvacijos. Ypatingai tų įgūdžių, kurie susiję su adaptacija, emocijų reguliavimu, frustracijos toleravimu ir problemų sprendimu.“
„Taigi, turime suprasti, kad mūsų vaikams, tiesiog trūksta įgūdžių – vykdomosios funkcijos gebėjimų. Vykdomosios funkcijos vaikystėje yra sudėtingos. Taip yra todėl, kad nors mūsų vykdomosios funkcijos įgūdžiai, kurie pradeda vystytis pirmaisiais gyvenimo metais, nebūna visiškai išvystyti iki ankstyvos pilnametystės“, – teigia R.Virbašienė.
Trečioji problema – akademiniai pasiekimai yra svarbiau negu žaidimas. Neseniai buvo atliktas tyrimas Tenesio valstijoje JAV, kuriame dalyvavo 3000 priešmokyklinio amžiaus vaikų. Vieni vaikai lankė priešmokyklinę ugdymo įstaigą, kiti – ne.
Abi vaikų grupės buvo stebimos iki pat šeštos klasės. Pirmųjų metų pabaigoje vaikai, kurie lankė ikimokyklinę grupę, buvo įvertinti aukštesniais balais tuo nieko nenustebindami.
Tačiau, po trečios klasės jiems sekėsi blogiau nei kontrolinei grupei, kuri nelankė ikimokyklinio ugdymo įstaigos. Nuo šeštos klasės pabaigoje jiems sekėsi dar blogiau: jie gaudavo žemesnius balus, patyrė problemų mokykloje įskaitant ir nušalinimą iš pamokų.
„Daug yra įrodymų, palaikančių idėją, kad stūmimas į priekį ir spaudimas akademiškai, laikui bėgant nebeveikia, o tik pablogina situaciją“, – pastebi Roneta.
Knygos autorius „Laisvė žaisti“ dr. Peteris Gray'us sako, kad per ankstyvas spaudimas i akademinį mokymąsi sutrikdo natūraliai atsiskleidžiantį smalsumą ir džiaugsmą.
„Tai tas pats, kas versti vaikus mokytis žaisti pokerį, nežinant kaip žaisti „Gyvatės ir kopėčios“. Vaikai jaučiasi pasimetę ir jiems nusibosta. Tuomet jie gali nuspręsti, kad jie nekenčia mokyklos, o vienintelis kelias iš ten pabėgti – tai tik blogai elgtis“, – sako R.Virbašienė.
„Privaloma“ žudo motyvaciją
Vaikai mokykloje dabar praleidžia daug daugiau laiko negu anksčiau. Dar vienas šių laikų faktas, kad dabar vaikai masiškai kenčia nuo perdegimo sindromo.
„Mes turime savęs paklausti, ar vaikai iš tiesų turi daryti tiek daug namų darbų po visos dienos mokykloje? Ar jūs grįžę po pilnos darbo dienos, norėtumėte dirbti dar vieną pamainą?“, – klausia tėvystės koučerė.
Ji pabrėžia, kad stebuklingos sistemos, kaip motyvuoti vaikus, nėra. Pasak Ronetos norint auginti motyvuotus vaikus, turime skatinti, kad ta motyvacija kiltų iš vidaus: „Mūsų vaikai ateina į šį pasaulį ir analizuoja – kas jie yra. Jie jaučiasi tyri ir jie viską turi savyje: yra smalsūs, aistringi, nori viską pasiekti ir tai modeliuoja stebėdami aplinką. Ar matėte vaiką, kuris pabandęs vieną kartą atsistoti ir nugriuvęs, daugiau niekada nebandė stotis iš naujo? Jie stipriai motyvuoti!“
Roneta įsitikinusi, kad turime apsaugoti vaikus nuo visų „privaloma daryti“ reikalų.
„Žinau, kad mes tai darome su visa meile ir noru, kad jiems bus geriau, tačiau jie šią informaciją priima ir sutapatina save su savo identitetu. Norint, kad vaikai užaugtų pasitikintys savimi, motyvuoti, norėtų domėtis viskuo – mes turime leisti išsaugoti jiems tai, kas jie iš tikrųjų yra. Mes turime leisti jiems turėti daugiau galimybių, kur vaikas galėtu pasirinkti ką daryt, daryti įtaką savo gyvenimui. Turime pasitikėti savo vaikais“, – teigia specialistė.
Kai pagarbiai klausomės vaiko nuomonės, žodžių ir idėjų, modeliuojame pasitikėjimą ir bendradarbiavimą, parodome jiems, kad jie yra išgirsti ir jų idėjos svarbios.
Mokslas sako, kad vaikams, kurie jaučia, jog jo nuomonė niekam nerūpi, tai paveikia ateitį. Tai stipriai siejama su padidėjusiu nerimu, depresija ir, žinoma, motyvacijos stoka, todėl turime suteikti kuo daugiau galimybių vaikams rinktis patiems.
„Taigi, mažinkime lūkesčius vaikams, suprasdami, kad vaikui tiesiog trūksta įgūdžių. Pasitikime vaiką su meile ir atvirumu, kai grįžta po sunkios dienos mokykloje, leiskime vaikams priimti kai kuriuos sprendimus savo gyvenime, kad jaustųsi vertinami ir svarbūs bei koncentruokimės į teigiamas vaiko savybes. Įgalinkime save ir vaikus“, – apibendrina tėvystės koučerė Roneta.
Norite daugiau sužinoti apie sąmoningą tėvystę? Sekite R.Virbašienę „Instagram“: Samoningamotinyste
