Verkė kartu su sūnumi
Simona Čiemienė yra reemigrantė iš Norvegijos. Kai grįžo gyventi į Lietuvą, sūnui Kajui buvo beveik šešeri, o pagrandukui Nojui treji. Vyresnėlis pradėjo lankyti priešmokyklinę grupę, o jaunėlis iškeliavo į jo amžiui priklausančią grupę.
„Kajus pietų miego darželyje nemiega nuo tada, kai buvo dveji su puse. Mažylis irgi taip pat. Norvegijoje labai įprasta – auklėtojų palaikomas glaudus ryšys su tėvais. Jos visad pasiteiraudavo, ar nesusiduriame su miego sunkumais, ir tik pastebėjus, kad vaikams jau sunku užmigti 8–9 valandą vakare, kaip ir priklauso, pasiūlydavo mažinti pietų miego trukmę“, – portalui lrytas.lt pasakoja Simona.
Pradžioje vaikai pažadinami po valandėlės, vėliau miega dar mažiau, kol visai nebelieka laiko lovose. Tuomet vaikai nueina laiku miegoti vakare ir ryte atsikelia žvalūs. Kol vieni miega, kiti užsiima ramiomis veiklomis – skaito, daro darbelius, žaidžia ramius žaidimus.
„Grįžus į Lietuvą berniukai pradėjo lankyti valstybinį darželį ir iškart pasakėme, kad berniukai pietų miego nemiega. Auklėtojos nustebo, kas čia bus – visi miega, jie irgi turi miegoti. Vyresnėlį vis tiek guldė, liepė gulėti ir nejudėti, o auklėtojos man liepė eiti pas gydytoją ar arbatyčių pagerti. Pasiekėme tokią krizę, kad sūnui vakarais prasidėjo traukuliai dėl streso, kad reikės eiti į darželį. Jis bliauna, aš bliaunu iš paskos“, – neslėpė S.Čiemienė.
Emocinis smurtas
Energinga mama nusprendė, kad gana kentėti ir ėmėsi gilintis į teisės aktus – kreipėsi į Seimo Sporto komitetą, kuriame jai patvirtino, jog jokių teisės aktų privalomam pietų miegui ikimokyklinėje įstaigoje nėra.
„Darželis turi tenkinti fiziologinius vaiko poreikius, bet nėra parašyta, kad jis per prievartą turi būti migdomas. Nuėjau pas darželio direktorę, o ta kaip užsukta kartojo „toks darželio režimas ir jis turi gulėti“. Sakau jai, kad tai emocinis smurtas – vaikui tuoj šešeri, ar ji pati norėtų dieną eiti į lovą? Ji bandė argumentuoti, kad nieko negali padaryti, nes neturi patalpų... Tuomet darželiui pateikiau raštišką prašymą ir informavau, kad nesulaukus sprendimo kreipsiuosi į Švietimo skyrių savivaldybėje. „Ai...“, ir tada vaikas jau galėjo nemiegoti“, – kuriozine situacija dalijasi mama.
Pasiekta pergale ir sūnaus gerove Simona džiaugėsi neilgai – kadangi vaikai buvo migdomi toje pačioje patalpoje kur ir žaidžia, jos sūnui 2 valandas popiet teko leisti rūbinėje.
„Prasidėjo kitoks emocinis smurtas. Jam neleido turėti jokių žaislų, kad netriukšmautų, o leisdavo tik piešti ir žiūrėti pro langą. Supratau, kad kovoti beviltiška, tada pradėjau pasiimti kiek įmanoma jį anksčiau“, – prisimena S. Čiemienė.
Mažylis Nojus taip pat į Lietuvą persikraustęs nemiegojo pietų miego, bet kadangi buvo mažesnis, kaip sako Simona, auklėtojos jį palaužė.
„Ir kas iš to? Didysis eidavo miegoti devintą valandą vakaro, o aš su mažuoju iki pirmos nakties turėdavau būti, nes pamiegojęs pietų miego jis neužmigdavo. Ryte kita kova – vaikas neišsimiegojęs keldavosi piktas“, – pasakoja Simona.
Ji prisipažįsta, kad ugdymo įstaigoje pradėjo jaustis „kaip šašas“, o ir jos pačios emocinė sveikata pašlijo.
„Matau, daug kas susiduria su ta tarybine sistema – labai norėtųsi, kad pedagogai atrastų dialogą su tėvais, sąlygos darželyje pagerėtų ir būtų atsižvelgiama į vaiko poreikius“, – viliasi S. Čiemienė.
Sprendimų – yra
„Norėtųsi visais įmanomais būdais iškelti šią problemą į viešumą, nes daugybė šeimų priverstos susitaikyti su ta pietų miego prievarta. Daug metų niekas šioje srityje nesikeičia – darželiai higienos normas interpretuoja, kaip jiems patogiau, savivaldybės kartoja, kad priverstinio migdymo neturėtų būti, bet jos nelabai turi konkrečios galios ką perkeisti ir tėvai lieka vieni eiti pas darželio vadovus maldauti malonės savo vaikui“, – savo istorija dalijasi Gražina.
Ji susidūrė ir su primetama kalte, kad „visi vaikai miega, tik jūsų kitoks“.
„Darželiai skundžiasi, kad neturi personalo, neturi kitų patalpų, bet didžiausia bėda, kad jie neturi noro spręsti. Yra valstybinių darželių, kurie geranoriškai šią problemą išsprendžia, ir personalo darbą paskirstyti sugeba, ir patalpas atranda. Juk galima ir į salę vaikus nuvesti ramiai veiklai ar išeiti pasivaikščioti“, – piktinasi mama.
Lanko trečią darželį
Penkerių ir trejų metų dukrų mama Auksė (pavardė redakcijai žinoma) pastebėjo, kad apie trečius metus nė viena jos dukra nebeužmiega po pietų.
„Matyt, toks organizmas. Su pirma dukra kreipėmės į psichologą, bandėme raminančio poveikio žolelių mišinius galimus vaikams, bandėme anksčiau kelti, daugiau fizinės veiklos. Niekas neveikė“, – vardija ji.
Šiuo metu vyresnėlė lanko jau trečią lopšelį-darželį.
„Pirmame miegoti ar gulėti 2–3 valandas buvo būtina. Antrame sakė, jog nebūtina, bet pradėjus lankyti nenorėjo daryti vienam vaikui išimties ir sakė, jog gulėti gali, nebūtina miegoti tas 2–3 valandas. Trečiame darželyje auklėtojos priėmė nemiegantį vaiką be jokių diskusijų. Antrąją dukrą vedam ten pat nuo 2 metų ir suėjus 3 metam nustojus miegoti pietų miego auklėtojos jos nemigdo“, – džiaugiasi rastu kompromisu mama.
Kenčia dukros sveikata
Gintarės dukrai Iglei penkeri ir pietų miego ji nemiega jau nuo dvejų. Vien dėl to, kad darželyje reikia miegoti arba gulėti žiūrint į lubas 2,5 valandos, Iglė nenori eiti į ugdymo įstaigą.
„Galiausiai vaikas vis tiek užmiega, o grįžusi namo vakare eina miegoti 23 valandą, tad kai reikia keltis pusę septynių ryte, ji vos pramerkia akis. Taip gaunasi, kad ji niekad kokybiškai neišsimiega. Kita problema yra dėl to, kad dukra turi refliuksą ir darželiuose prikimštus pilvelius iškart guldo miegoti ir taip jai sukelia kosulį. Su šiuo sveikatos sutrikimu nerekomenduojama gulėti po valgio bent porą valandų. Su auklėtojomis sutarėme, jog padės pagalvę, kad dukra miegotų stačiau – kartais šiek tiek padeda, bet kai paūmėjimas, negelbsti“, – bėda dalijasi Gintarė.
Ji bandė ieškoti sprendimo kartu su kitomis mamomis, kurių vaikai atsisako miegoti pokaičio, kalbėjo su auklėtojomis, direktore, bet atsakymas vienas – nėra patalpos, kur dėti nemiegančių vaikų, nėra, kas juos prižiūrėtų, kol kiti miega, ir tokios taisyklės.
„Norėtume, kad vaikui leistų rinktis ir atsižvelgtų į kiekvieno vaiko poreikius, o ne priverstinai guldytų į lovą. Net pikta pagalvojus, ką turi išgyventi vaikai, kai nieko negali padaryti“, – atsidūsta ji.
Susivienijo kovai
Visos šios mamos ir dar šimtai kitų yra susibūrusios į feisbuko grupę „Pietų miego reforma. Poilsio pritaikymas nemiegantiems“, kurioje dalijasi savo istorijomis, pataria kitoms mamoms ir svarsto būdus, kaip sistemiškai pakeisti šią situaciją visoje Lietuvoje.
„Prie šios grupės prisijungti pakvietė draugė. Prisijungiau, nes pati esu auklėtoja ir mama. Noriu, jog darželiai tobulėtų, augtų, atsižvelgtų į vaikų poreikius, kurie kiekvieno yra skirtingi“, – teigia Auksė.
Grupės iniciatyva buvo atlikta apklausa, kurioje dalyvavo 500 tėvų. Anketa siekė surinkti informaciją apie pietų poilsio laiko organizavimą darželiuose nemiegantiems vaikams. Paaiškėjo, kad 53 proc. tėvų nežino, kad miegoti pokaičio vaikams nėra privaloma, o 49 proc. pripažįsta, kad jiems miegant nukeičia šeimos gerovė dėl miego trūkumo naktį.
„Deja, bet rezultatai nėra džiuginantys. Net 82 proc. tėvų nurodė, kad jų darželiuose nėra sudaromos sąlygos ilsėtis nemiegant. Skaičiuojant vien tik tėvų iš Vilniaus atsakymus, 118 jų nurodė, kad vaikų darželiuose nėra sudaromos sąlygos ilsėtis nemiegant. Iš jų dauguma vaikų turi gulėti lovelėse visą poilsio laiką, o mažesnė dalis tėvų turi pasiimti vaikus iš darželio prieš pietų miegą, kad jų vaikai netrukdytų miegantiems“, – apklausos rezultatus pristato viena iš grupės įkūrėjų Jurgita (pavardė redakcijai žinoma).
Pasak jos, dažniausiai tėvai paliekami be tinkamo sprendimo, kartojant, kad nėra nei patalpų, nei personalo – 51 proc. kalbėjosi su grupės auklėtoja, bet jokio rezultato nepasiekė. Tik 16 proc. kalbėjosi su ugdymo įstaigos vadovu, bet jokio rezultato nepasiekė.
„Tėvai dažniausiai nesikreipia į savivaldybę, nes nežino apie tokią galimybę spręsti miego klausimą per valstybinę instituciją arba nedrįsta kalbėti net su auklėtoja, ką jau kalbėti apie administraciją, nes nenori pakenkti santykiams su pedagogais ar vadovybe“, – liūdną tiesą konstatuoja Jurgita.
Apklausoje dalyvavę 30 tėvų iš Vilniaus nurodė, kad jų darželiuose nemiegančių vaikų poilsis yra organizuojamas, kas įrodo, kad esant iniciatyvai, galima rasti tinkamų sprendimų.
„Problema yra ta, kad vaikams, kuriems jis nėra reikalingas, būtų sudarytos sąlygos nemiegoti, o ne prievarta laikyti juos lovose per tramdymą ar griežtą nurodymą gulėti, tik užsimerkti. Juk dar dauguma darželinukų labai jautriai reaguoja į savo auklėtojų nurodymus, darželio tvarką, tad nuolankiai kelias valandas guli lovelėse kartais ir iš baimės, o kiti po ilgo gulėjimo užmiega, tačiau naktį kenčia jų pagrindinis miegas“, – pabrėžia Jurgita
Iniciatyvi mama išskyrė priežastis, kodėl poilsio laikas nemiegantiems vaikams vis dar nėra individualizuotas:
- Dėl psichologinių žinių stokos. Vaikams gulėti lovoje ir 2 val. nieko nedaryti, žiūrėti į aplinką ar gulėti iš baimės yra žalinga. To nežino ir kai kurie tėvai, ir pedagogai – jie nuoširdžiai tiki, kad pagulėti 2–3 val. nemiegančiam vaikui yra naudinga.
- Dėl tėvų baimės bei patiriamo spaudimo iš administracijos – bijo, kad nukentės vaikas, jei jie paprašys nemigdyti.
- Dėl tėvų nenoro konfliktuoti su auklėtojomis, nes jos yra tie žmonės, kurie su jų vaikais praleidžia didžiąją dalį laiko.
- Dėl pasenusio darželių administracijų požiūrio – nenori naujovių ir pokyčių, organizuoti dviejų valandų nemiegiukų grupes jiems papildomas galvos skausmas.
- Dėl likusios dalies tėvų pasipriešinimo prieš reformą: didelė dalis tėvų nenori, kad kiti vaikai turėtų galimybę nemiegoti dėl to, kad jų asmeniniai vaikai irgi reikalaus, jog jiems leistų nemiegoti. O šių tėvų įsitikinimais, jų vaikai privalo miegoti pietų miegą.
- Dėl institucijų neveiksnumo: dalis savivaldybių deklaruoja, kad jie nepritaria prievartiniam vaikų migdymui, siūlo kreiptis į savivaldybes, jei problemos nesprendžia administracijos, tačiau tėvams net ir kreipusis į savivaldybes dažniausiai tėvai nieko nepasiekia.
- Dėl aiškių nurodymų nebuvimo dėl nemiegančių vaikų poilsio laiko organizavimo darželiams.
- Dėl informacijos stokos tėvams, kad pagal higienos normas jų vaikai turi teisę negulėti lovelėse. Dėl auklėtojų pasipriešinimo ir sovietinio požiūrio.
- Dėl finansavimo ir etatų stokos, patalpų stokos.
„O kai kurie darželiai, kurie jau turi tokias nemiegiukų grupes, to neviešina“, – gūžteli pečiais Jurgita.
Grupė jau turi iniciatyvinę mokslininkų, žurnalistų, komunikacijos specialistų komandą, bet dar ieško teisininko kompetencijų, kuris galėtų padėti ir patarti kaip judėti toliau, kad šie pokyčiai pasistūmėtų.
Sprendimo reikia ieškoti, net jei jo nėra
Tiek Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, tiek Sveikatos ministerija mielai sutiko pakomentuoti situaciją pakomentuodami Lietuvos higienos normas HN 75:2016, kuriose nėra nustatytas reikalavimas, kad vaikai privalo miegoti.
„Higienos normoje, patvirtintoje sveikatos apaugos ministro, yra nustatyta, kad jeigu vaikas ikimokyklinio ugdymo įstaigoje ugdomas ilgiau negu 4 valandas per dieną, jis turi būti maitinamas ir jam turi būti sudaromos sąlygos pailsėti. Tai gali būti tradicinis vaikų „pietų miegas“, kai vienu metu miega visi vaikai (to labiausiai reikia mažiesiems), o gali būti tiesiog trumpas ramybės laikas tada, kad vaikui jo reikia. Šie reikalavimai galioja visoms ikimokyklinio ugdymo įstaigoms“, – atsakyme rašo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyriaus vedėja Laima Jankauskienė.
Paklausus, kaip būtų sistemiškai galima pakeisti situaciją Lietuvoje, kad nemiegantys vaikai nebūtų emociškai traumuojami, vedėja pabrėžė, kad kiekviena šeima, kurių vaikas pradeda lankyti ugdymo įstaigą, sudaro ugdymo sutartį.
„Siūlytume tėvams su įstaigos vadovu aptarti tai, susipažinti su darželio galimybėmis neorganizuoti pietų miego, sutarti, kokie galėtų būti abiem pusėms priimtini sprendimai, ir tai fiksuoti sutartyje. Jeigu ikimokyklinio ar priešmokyklinio ugdymo grupė yra įsteigta mokykloje ir tai aktualu ir kitiems vaikams, šią problemą reikėtų aptarti ir ieškoti visiems priimtino sprendimo Mokyklos taryboje, kuri yra aukščiausia mokyklos savivaldos institucija“, – teigia L.Jankauskienė.
Paklausus, ką daryti, jei ugdymo organizatorius atsisako ieškoti kompromiso, vedėja siūlo „visgi surasti visiems priimtiną sprendimą“. Kaip? Tai, greičiausiai, pačių vaikų tėvų reikalas.
Sveikatos apsaugos ministerija pabrėžia, kad miegas yra labai svarbus vaiko augimui ir vystymuisi. Taip pat priminė Lietuvos higienos normas ir tą patį nesamą reikalavimą dėl privalomo miego.
„Sprendimą dėl vaikų, nemiegančių pietų miego, užimtumo būdo kitų vaikų dienos miego metu turėtų priimti švietimo teikėjas, atsižvelgdamas į turimų patalpų struktūrą, žmogiškuosius išteklius ir kt.“, – į lrytas.lt klausimus atsakė ministerijos specialistai.
Kiekvienas vaikas individualus
Sertifikuota holistinio vaikų miego specialistė, projekto „Kiškiai sapnuoja“ įkūrėja Vytenė Menkevičienė pabrėžia, kad miego trukmė priklauso ir nuo vaiko amžiaus, ir nuo individualių vaiko miego poreikių.
„Pačios miego trukmės rekomendacijos yra sudaromos stebint sveikus, tam tikro amžiaus grupių miego vaikus ir išvedant vidurkius. Žinant, jog kiekvienas vaikas miega labai skirtingą valandų kiekį, šios rekomendacijos taip pat svyruoja pakankamai plačiose ribose. Pavyzdžiui, dvejų metų vaikai gali miegoti nuo 10 iki 13 val. per parą, o 6 – 13 m. nuo 9 iki 11 val. per parą. Beje, čia labai svarbu pabrėžti, kad mokslinės rekomendacijos yra sudarytos būtent bendrai paros miego trukmei, taigi nėra jokių konkrečių nurodymų, kiek turėtų trukti būtent miegas dieną“, – pabrėžė miego specialistė.
Pasako jos, labai svarbu prisiminti, kad net ir to paties amžiaus vaikai gali miegoti labai skirtingą valandų kiekį, tačiau tiek miegantys mažiau, tiek miegantys daugiau yra sveiki ir laimingi vaikai.
„Turbūt ir mes pažįstame bent vieną suaugusį, kuris puikiai gali funkcionuoti su 5 val. nakties miego, tačiau kitiems reikia bent 8 val. Tai lemia mūsų genetika“, – priduria Vytenė.
Pasak jos, yra dvejų metų vaikų, kuriems nebereikia pietų pogulio, ypač, jei vakarais jis migdomas anksčiau.
„Visiškai natūralu, kad mažesnių miego poreikių vaikai greičiau atsisako dienos pogulio, o jei vis tik užmiega dieną, tuomet vakare ilgai išlieka aktyvūs ir nakčiai migdosi pakankamai vėlai. Ir, atvirkščiai, didesnius miego poreikius turintiems vaikams dienos pogulių dar prireikia kur kas ilgiau nei iki 2,5–3 metų, kaip nurodoma įvairiuose literatūros šaltiniuose“, – pasakoja V. Menkevičienė.
Gali miegoti ne lovoje
Jei vaikas sunkiai migdosi dienos poguliui, o pamiegojęs po pietų vaikas ilgai migdosi vakare, atrodo guvus ir nepavargęs, tai vieni iš požymių, kad jūsų vaikui reikia mažiau miego, nei vidurkis.
„Žinant, kad vaikas per parą išmiega tam tikrą ribotą, jam reikalingą valandų kiekį, dienos pogulis tarsi „nuima“ dalį nuovargio, kuris būtinas naktiniam miegui, taigi gali atsirasti naktiniai, ypač ilgai (30–60 min.) trunkantys atsibudimo epizodai, ankstyvas atsibudimas rytais. Paprasčiau tariant, apie pogulio atsisakymą verta pasvarstyti tuomet, kai migdymas jam trunka ilgiau nei pats miegas, ar jis kaip reikiant išbalansuoja dienos ritmą ir nuvėlina migdymąsi nakčiai“, – paaiškina miego specialistė.
Miego poveikis yra skirtingas suaugusiems ir vaikams. Pasak Vytenės, mokslininkai pastebėjo, kad iki 2,5 vaiko metų pagrindinė miego funkcija yra smegenų augimas – nervų sistemos vystymasis, todėl šiuo amžiaus tarpsniu yra daug paviršutiniško, REM, miego. Nepaisant ankstyvo ėjimo miegoti, paviršutiniško miego vis tiek natūraliai dar bus daug, todėl čia taisyklė apie ankstyvą migdymosi laiką nėra visiškai teisinga, tačiau vėlai užmiegant ir anksti keliantis, mažėja paros poilsio kiekis, todėl mažylis dieną gali būti irzlesnis, mieguistesnis, o kartais ir labai aktyvus.
V. Menkevičienė, kaip miego specialistė, rekomenduotų, kad pogulis darželyje neturėtų būti labai ilgas, nes vaikai jaučiasi pailsėję ir po trumpo, bet energiją atstatančio miego. Todėl trumpai nusnūdę ar visai nemiegoję vaikai gali užsiimti ramiomis veiklomis, pritemdytoje aplinkoje jaukiai sugulus ant čiužinių klausytis istorijų ar stebėti vaizdo projekcijas, klausytis atpalaiduojančios muzikos.
„Gali pasirodyti, kad miegas ne lovoje gali būti nekokybiškas, tačiau galiu patikinti, kad miegas yra miegas, nesvarbu, kur vaikas miegotų, svarbiausia, kad jis jaustųsi patogiai. Tam tikromis situacijomis, ypač adaptacijos periodu, vaikas darželyje gali nemiegoti ir todėl, kad jaučiasi nepakankamai saugus, tačiau išnykus įtampai dėl migdymosi, vaikai užmiega kur kas lengviau, nes tą jis gali padaryti tik būdamas visiškai ramus“, – teigia „Kiškiai sapnuoja“ autorė.
V. Menkevičienė ikimokyklinio ugdymo pedagogams pataria daugiau bendrauti su tėvais ir išsiaiškinti apie vaiko miego įpročius namuose – kaip sekasi užmigti, kiek miega savaitgaliais.
„Taip pat norėčiau pastebėti, kad ilgai vakare neužmigti vaikas gali ne tik dėl nuovargio trūkumo dėl miego dieną, tačiau ir dėl pervargimo, stiprių emocijų organizme susikaupus streso hormonui kortizoliui, norint dar pabūti su tėvais, mitybos, taigi būtina į tai žiūrėti holistiškai“, – prabėžia Vytenė.
Neigiamai veikia vaikų savijautą
Paramos vaikams centro psichologė, „Tėvų linijos“ vadovė Jūratė Baltuškienė sulaukia tėvų skambučių į šią pagalbos liniją pasitarti su psichologu dėl jų vaikų miego iššūkių darželyje ir/ar namuose ir dažnai mini, kad nesuderintas namų ir darželio režimas neigiamai veikia vaikų emocinę savijautą ir elgesį.
„Kai namų ritmas ganėtinai skiriasi nuo darželio ritmo, vaikų organizmas nespėja prisitaikyti prie skirtingų ritmų skirtingomis dienomis. Tada vaikams kyla daug nuovargio, irzulio, jautrumo, o iš to daugėja netinkamo elgesio ir bendravimo su kitais sunkumų“, – pabrėžia specialistė.
Priverstinis migdymas vaikus taip pat veikia psichologiškai – pasak Jūratės, mažiesiems tai sukelia nesaugumo, nerimo, baimės, pykčio, kaltės jausmus.
„Taip pat tai neigiamai veikia vaikų santykius su bandančiais juos priversti miegoti, mažėja pasitikėjimas, prastėja saugumo ir bendradarbiavimo santykis. Ir jei vaikas darželyje jaučiasi neišgirstas, nesuprastas, į jo poreikius nėra atsižvelgiama ir tai tęsiasi kurį laiką, natūralu, kad vaikas nenorės eiti į tokią vietą. Tačiau vaiko nenoras eiti į darželį arba likti namuose, gali turėti ir daug kitų įvairiausių priežasčių, kurias svarbu suprasti ir įvertinti“, – teigia J. Baltuškienė.
