Sprendimas keisti mokyklą visada yra iššūkis – nauji bendraklasiai, nauji mokytojai, naujas maršrutas į ir iš mokyklos. Jei šeima jaučia, kad jų vaikui nesisekė mokytis ar draugauti, jei kiekvienos trumpos atostogos skambėjo kaip išganymas, greičiausiai tai yra ženklas, kad artėjant rugsėjui verta paieškoti kitos mokyklos ir ryžtis pokyčiams.
Gedimino miesto mokyklos psichologė Alma Želvienė sako, kad konsultuodama šeimas gali aiškiai prognozuoti, kada tėvų kreipimųsi sulauks daugiausiai – tai vėlyvas ruduo, kai įsibėgėję mokslo metai tarsi primena, kad bėdos, kurios vasaros metu natūraliai nublanko ir tarsi išnyko, rudenį grįžta pilna jėga.
„Kas tai bebūtų – elgesio ir emociniai, santykių su bendraamžiais, mokymosi ar bendravimo sunkumai, nesprendžiami jie paprastai niekur nedingsta. Galbūt kartais keičiasi jų forma ar intensyvumas, bet atvejų, kai jie išsisprendžia savaime, savo praktikoje beveik nesutikau“, sako psichologė.
Vaikui mokykloje kasdien išgyvenant sunkumus, tai tampa dideliu įtampos šaltiniu visai šeimai – vaiko mokykloje patiriama įtampa gali virsti emocinių iškrovų namuose priežastimi, o nuolatiniai komentarai dienyne ar mokytojų žinutės atskleidžia, kad vaikas negali mėgautis mokymosi procesu ir greičiausiai nepatiria mokymosi džiaugsmo.
Tad ką daryti, kad tiek vaiko, tiek tėvų gyvenime būtų mažiau nerimo, daugiau ramybės ir harmonijos?
Mokyklos psichologė sako, kad sunkumus reikia spręsti ilgai neatidėliojant ir dalinasi keliais patarimais, kurie padės juos identifikuoti ir spręsti:
- Pabandykite įsivardinti, kas vaikui ir jums patiems kelia didžiausią įtampą ir nerimą.
- Apgalvokite, ko galite imtis patys, kad pakeistumėte situaciją. Kartais tai gali būti vaiko dienotvarkės ar užimtumo peržiūrėjimas ir pertvarkymas, kartais, kas tėvams neretai tampa iššūkiu – savo pačių elgesio modelių ar užimtumo keitimas, o galbūt sąlygų vaikui kuo dažniau patirti sėkmę sudarymas.
- Pasikalbėkite su klasės vadovu ar vaiko mokytojais, geriausia su keliais, kurie mato vaiką vis kitoje veikloje. Taip sužinosite, kaip jie vertina vaiko būseną, gebėjimus ir sunkumus, su kuriais jis susiduria.
- Kreipkitės į pagalbos mokiniui specialistus. Galbūt mokyklos psichologas ar socialinis pedagogas galėtų padėti aiškiau įvardinti sunkumų priežastis ir drauge ieškotų būdų jiems spręsti.
- Jei jaučiatės viską išbandę, o bendradarbiavimas su mokykla, jūsų manymu, nėra veiksmingas ir neleidžia pasiekti norimo rezultato, drauge su vaiku apsvarstykite mokyklos keitimo galimybę. Mokykla vaiko gyvenime vaidina be galo svarbų vaidmenį – čia vaikas paprastai praleidžia daugiausiai laiko, ne tik mokosi, bet ir kuria santykius, čia formuojasi vaiko įsitikinimai apie save ir pasaulį. Pagalvokite, kokios nuostatos ir vertybės lydės vaiką tolesniame mokymosi ir gyvenimo kelyje, jei situacija nesikeis.
- Jei kartu su vaiku priėmėte sprendimą keisti ugdymo įstaigą, padarykite tai prieš rugsėjį. Nauji mokslo metai yra geriausias laikas naujam startui – ugdymo procese skiriama daugiau dėmesio ir laiko veikloms, padedančioms grįžti į ritmą, atnaujinti ar užmegzti per vasarą nutolusius ryšius su bendraklasiais, visada paliekamas laikas adaptacijai, net ir į tą pačią mokyklą sugrįžusiems vaikams.
A. Želvienė sako, kad sprendimą keisti mokyklą priimti nėra lengva, tačiau labai svarbu tai padaryti laiku: „Nesvarbu, ar vaikas eis į šeštą, septintą ar dešimtą klasę. Atminkite, kad esate pagrindinis vaiko ramstis ir patikėtinis, galintis padėti jam įveikti sunkumus, kurių jis pats įveikti negali. Bandykite. Kiekvienas veiksmas veda į pokytį. Galbūt tai pokytis, kurio jūsų vaikas labai laukia.“
