Lietuvos raudonojo kryžiaus komunikacijos vadovė bei „Samsung“ organizuojamo konkurso „Solve for Tomorrow“ mentorė Luka Lesauskaitė dalijasi, kodėl svarbu mokyklose skatinti emocinę ir fizinę gerovę.
Kalbėti verta ne tik apie patyčias
Ne paslaptis, jog pagal patiriamų patyčių mokykloje rodiklius, Lietuva jau eilę metų rikiuojasi sąrašų viršūnėse.
„Liūdna, kad patyčios mokykloje vis dar yra opi problema. Tiesa, dabar jos yra įgavusios kitokią formą nei prieš dešimtmetį ar dar anksčiau. Šiandien patyčios vyksta ne tik fizinėje aplinkoje, bet ir socialiniuose tinkluose – ten plinta žaibišku greičiu ir pridaro labai daug žalos“, – teigia L. Lesauskaitė.
Dažnai patyčios – tai tik kitų opių problemų priežastis, tad šių dienų kontekste mokinių emocinės bei fizinės gerovės palaikymas yra itin svarbus. Tam, kad kuo daugiau moksleivių galėtų mokytis pozityvioje, kūrybiškumą ir tobulėjimą skatinančioje aplinkoje, rūpintis jų gerove yra būtina.
Pasak L. Lesauskaitės, labai svarbu kalbėti apie pasekmes, kurias sukelia patyčios – nuo depresijos, įvairių ligų ar net savižudybės.
„Tarp problemų, kurias pastebiu bendraudama su moksleiviais iš visos Lietuvos – didžiulė baimė suklysti, savikritika ir ryški pasitikėjimo savimi stoka. Todėl būtina kalbėti apie minkštąsias kompetencijas, kurti palankias erdves pokalbiams, dalijimuisi, kuo daugiau kalbėti apie emocinę sveikatą, galimybes ir pagalbą jaunam žmogui.“
Nauda mokiniams ir visai bendruomenei
Skatinti mokinius aktyviai dalyvauti kuriant teigiamą ir įkvepiančią atmosferą mokykloje yra nepaprastai svarbu dėl kelių priežasčių. Šis iniciatyvus dalyvavimas naudingas ne tik patiems mokiniams, bet ir turi platų poveikį visai mokyklos bendruomenei.
„Taip, kaip valstybę kuriame mes patys, taip ir savo bendruomenėje, savo mokykloje mes turime prisiimti tam tikrą atsakomybę. Labai svarbu, kad jauni žmonės kuo anksčiau suprastų dalyvavimo ir įsitraukimo svarbą, patys siūlytų idėjas, reikštų savo nuomonę, sakytų, kas jiems nepatinka ir kokie jų poreikiai“, – sako LRK komunikacijos vadovė.
Įsitraukimas į savo aplinkos gerovės formavimo procesą moksleiviams suteikia atsakomybės jausmą, leidžiantį pajusti, kad jų veiksmai ir sprendimai daro įtaką ne tik jų, bet ir bendraklasių, draugų, mokytojų bei visos mokyklos bendruomenės gerovei.
Gerovė, anot L. Lesauskaitės, yra neatsiejamai susijusi su akademine sėkme. Kai mokiniai jaučiasi fiziškai ir emociškai saugūs, palaikomi ir vertinami savo mokyklos bendruomenėje, didėja jų motyvacija tobulėti. Įkvepianti ir ugdanti aplinka skatina aktyvų įsitraukimą, susikaupimą ir norą mokytis, o tai galiausiai lemia ir geresnius akademinius rezultatus.
Pasak LRK komunikacijos vadovės, tik tada, kai žmogus pats išmėgina bendruomeniškas veiklas, o ne tik pasyviai stebi ar piktinasi, yra ugdomas pilietiškumo jausmas, formuojamos kompetencijos ir stiprinama tiek pati asmenybė, tiek bendruomenė.
„Tik patys mokiniai geriausiai žino, ko jiems reikia ir gali tai įgyvendinti“, – teigia ekspertė.
Specialus projektas kviečiantis kurti draugišką aplinką mokykloje
Trečius metus iš eilės vykstantis projektas „Solve for Tomorrow“ šiemet kviečia 9–12 klasių moksleivius iš Baltijos šalių generuoti idėjas ir ieškoti technologinių sprendimų, kurie prisidėtų prie draugiškesnės mokyklos aplinkos kūrimo. Prizinis fondas trijų geriausių idėjų autoriams siekia net 16 tūkst. eurų.
9–12 klasių moksleiviai kviečiami burtis į komandas ir teikti konkurso paraiškas projekto interneto svetainėje https://www.solvefortomorrowbaltics.com/lt iki spalio 5 d. Sėkmingiausiai programoje pasirodžiusios komandos paaiškės 2023 metų gruodžio mėnesį, finaliniame idėjų pristatymo renginyje.
Nugalėjusiai komandai šiais metais atiteks 5 tūkst. eurų vertės prizas „Samsung“ įrenginiams įsigyti ir 5 tūkst. eurų piniginis prizas pristatytai idėjai įgyvendinti. Prizais bus apdovanotos ir antrą bei trečią vietą užėmusios Baltijos šalių komandos.
