„Persukus laiką, vaikų, kaip ir suaugusiųjų, organizme vyksta daug procesų, tačiau vaikai ne visada supranta, kas vyksta, jiems sunku pojūčius apibūdinti žodžiais. Reikėtų nepamiršti, kad kiekvienas žmogus yra skirtingas, todėl ir laiko persukimo poveikis bei gebėjimas prie to prisitaikyti gali skirtis. Be to, nebūtinai jei pernai buvo vienaip, tai ir šiemet bus taip pat – kartais prisitaikymas būna lengvesnis, kartais sunkesnis, juolab, kad augant vaikui keičiasi ir jo organizmas. Todėl norint vaikams padėti, laiko persukimui reikia pradėti ruoštis iš anksto“, – sako „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Giedrė Tautkevičienė.
Reaguoja skirtingai
Vilniaus Karoliniškių poliklinikos vaikų ligų gydytojos Eglės Taurienės teigimu, bet kurio amžiaus vaikui – ar kūdikiui, ar paaugliui – yra svarbu dienos ritmas. Persukus laikrodžius, persisuka ir dienos ritmas. Kad vaikui sunku, galima suprasti, stebint jo emocijas ir svyruojančias nuotaikas.
Paprastai laiko persukimo pasekmių visiškai nejaučia kūdikiai, o jau darželinukams ir vyresniems, paaugliams, būna sunku. Ypač darželinukams ar vaikams, dar miegantiems dieną – jiems išsibalansuoja ne tik nakties, bet ir dienos miegas.
„Vargsta ir paaugliai, kurie vakarais ilgiau nenori miego, todėl eina miegoti senuoju laiku, o ryte, kai reikia atsikelti jau nauju, prasideda sunkumai. Gali sutrikti miego režimas, vaikai gali būti pikti, suirzę, sudirgę, jiems tampa sunku susikaupti ir mokytis, užsiimti kitomis veiklomis, nes trūksta miego. Dar priklauso ir nuo to, ar vaikas yra „pelėda“, ar „vyturys“ – ir taip ilgiau pamiegoti mėgstančioms „pelėdoms“ laiko persukimas būna sudėtingesnis“, – aiškina ji.
Itin sunkiu vaikų ligų gydytoja vadina pavasarinį laiko persukimą, „nuvagiantį“ vieną valandą nakties miego, o rudeninį, kuomet naktis tarsi valanda pailgėja, vaikai išgyvena lengviau.
„Pavasarį ir vakarai ilgesni, oras geresnis, vaikai gal daugiau laiko praleidžia lauke su draugais, automatiškai pamokų ruošimas nusikelia vėlesniam laikui, einama vėliau miegoti, o ryte keliamasi anksčiau. Tiesa, šiais metais kiek paprasčiau bus moksleiviams, nes laiko persukimas sutaps su atostogomis, tad jie turės savaitę ritmui sureguliuoti“, – sako E. Taurienė.
Tuo metu vaistininkė G. Tautkevičienė priduria, kad jei vaiko organizmas yra silpnesnis, laiko persukimas gali turėti poveikį ir imuninei sistemai. Jei į vieną vietą sukrenta ne tik laiko persukimas, bet ir daugiau veiksnių, tokių kaip daugiau sergančių žmonių vaiko aplinkoje, pašalimas būnant lauke, mažiau poilsio, fizinio aktyvumo, miego, silpnesnio imuniteto vaikai gali ir susirgti.
Geriausias būdas „išgyventi“ – ruoštis
Laiko persukimas išderina organizmą, todėl vaikų ligų gydytoja pataria jam ruoštis iš anksto – taip organizmui bus paprasčiau susitaikyti su pokyčiais.
„Likus kelioms dienoms, o geriausia – savaitei iki numatomo laiko persukimo, reikėtų pradėti eiti anksčiau miegoti, laiką ankstinant po maždaug 15 minučių kasdien. Taip pat ir žadintuvą nusistatyti keliolika minučių anksčiau nei įprastai. Taip per keletą dienų pripratinsime organizmą prie naujo ritmo, kuris sutaps su laiko persukimu“, – pataria E. Taurienė.
Organizmui galima padėti ir padedant jam užmigti: užtikrinti, kad einant miegoti kambaryje būtų tamsu, tylu ir vėsu, kad vaikas bent valandą iki miego nežiūrėtų į ekraną, nevartotų maisto produktų, galinčių stimuliuoti, pavyzdžiui, saldžiųjų gėrimų, saldžios kakavos, vaisių, šokolado. Geriausiai būtų kelias valandas iki miego nieko nevalgyti, nes tuomet nėra apkraunamas žarnynas, kepenys, o tai lemia geresnę miego kokybę.
„Jei vaikui užmigti vis tiek yra keblu, valandą iki miego galima duoti išgerti raminamąjį poveikį turinčios ramunėlių, pipirmėčių, melisų, valerijonų arbatos. Vaiko kambaryje, jei jis nealergiškas, galima pagarinti levandų eterinio aliejaus – jis pasižymi atpalaiduojančiomis savybėmis. Prieš miegą galima padėti vaikui susikurti raminantį malonų ritualą, tai galėtų būti augintinio glostymas, šiltas dušas, pasaka, paglostymas ar švelnus masažas, kvėpavimo pratimai ir panašiai“, – vardija vaistininkė G. Tautkevičienė.
Skundžiasi ir sergantys lėtinėmis ligomis
Aplinkos pokyčiams jautresnį organizmą turi ne tik vaikai, bet ir asmenys, sergantys lėtinėmis ligomis. Pasak G. Tautkevičienės, tai reiškia, kad organizmui reikia daugiau laiko atsistatymui.
„Vieniems lėtinių ligų valdymas pablogėja prasidėjus pilnačiai, kitiems – esant staigiems oro temperatūros pokyčiams. Tai nutinka dėl to, kad organizmui išsibalansavus laikinai sutrinka ir įvairūs jo procesai: šokinėja kraujo spaudimas, gliukozės koncentracija kraujyje, pasireiškia galvos skausmai, širdies permušimai, sustiprėja nemiga ar nuotaikų svyravimai. Laiko persukimas lygiai taip pat sutrikdo įprastą organizmo veiklą. Į vaistinę pacientai dažnai ateina, skųsdamiesi, jų teigimu, iš niekur nieko šokinėjančiu kraujospūdžiu, sudėtingesniu užmigimu, nuovargiu ir vangumu“, – komentuoja vaistininkė.
Sergantys lėtinėmis ligomis taip pat turėtų skirti laiko pasiruošti laiko persukimui. Jiems, kaip ir vaikams, svarbiausia stengtis išlaikyti miego režimą. Rytais, esant galimybei, patartina pasivaikščioti lauke – rytinė šviesa padeda organizmui greičiau sugrįžti į vėžes.
„Jei nėra galimybės pasivaikščioti, tada iki pietų reikėtų dirbti ar leisti laiką kuo arčiau lango, kad pavyktų gauti kuo daugiau natūralios dienos šviesos. Ir nepamiršti, kad subalansuota ir reguliari mityba, fizinis aktyvumas bei miego ir poilsio režimas yra geros savijautos pamatas. Na, o jei laiko persukimas sukelia itin nemalonius pojūčius, galima pasikonsultuoti su vaistininku ar kreiptis į šeimos gydytoją“, – pataria G. Tautkevičienė.
