Šilumos smūgis: kaip atpažinti ir suteikti pirmąją pagalbą?
Turbūt, bene kiekvienas galėtų sutikti, kad vasaros labiausiai laukiame dėl šilumos ir saulės šypsnių. Visgi, esant aukštai aplinkos temperatūrai ir drėgmei, kai kūnas prakaituodamas nepajėgia išgarinti šilumos, gresia perkaitimas. Ši būklė ypač pavojinga kūdikiams ir vaikams iki 4 metų. Kadangi vaikų atsivėsinimo mechanizmai prasčiau išvystyti, jiems atvėsti prireikia daugiau laiko. Be to, dėl mažos kūno masės vaikai gali labai greitai netekti vandens, vitaminų ir mineralinių medžiagų, o tai gali sukelti dehidrataciją ir pakenkti gyvybiškai svarbiems organams, – pažymi „Altamedica“ šeimos gydytoja Milda Kaminskienė.
Rizika perkaisti didėja ilgai būnant saulėkaitoje, ypač be galvos apdangalo, arba nevėdinamoje patalpoje. Viena dažniausiai tėvų daromų klaidų – vežimėlio uždengimas audiniu, siekiant apsaugoti mažylį nuo tiesioginių saulės spindulių. Kaitinant saulei, uždengtas vežimėlis gali virsti tarsi šiltnamiu, kuriame tvanku ir stinga gryno oro. Todėl šiltuoju sezonu svarbu rinktis orui laidų vežimėlio stogelį, o vietoje audinio – skėtį nuo saulės. Šeimos gydytoja Milda pastebi, kad pavojumi gali tapti ir automobilis, todėl jame negalima palikti vaiko, net ir trumpam. Stovinčiame automobilyje didžiausias temperatūros šuolis pastebimas per pirmas penkias minutes, o temperatūra jame gali net 40 laipsnių viršyti lauko temperatūrą.
Kadangi perkaitimą nesunku supainioti su peršalimu, tėvams svarbu išlikti budriems. Nors pirminiai simptomai (pakilusi temperatūra, galvos skausmas, silpnumas ir vangumas) išties primena peršalimą, šilumos smūgiui taip pat būdingas pykinimas, vėmimas, karšta, sausa, raudona oda, padažnėjęs širdies plakimas. Pastebėjus šiuos simptomus, reikėtų kuo skubiau patraukti vaiką į pavėsį ir paguldyti taip, kad kojos būtų aukščiau nei galva, nusivilkti viršutinius drabužius, uždėti šaltus kompresus kaklo, pažastų ir kirkšnių srityse, duoti atsigerti vandens. Neatpažinus perkaitimo simptomų, gali sutrikti kūno temperatūros reguliacijos mechanizmas ir ištikti gyvybei pavojingas šilumos smūgis. Būklei negerėjant arba blogėjant, reikėtų nedelsiant kreiptis į medikus.
Odos paraudimas – pirmasis nudegimo ženklas: kaip saugiai lepintis saulės voniomis?
Nors saulė – pagrindinis vitamino D šaltinis, nesaikingas mėgavimasis jos spinduliais gali pažeisti akis, susilpninti imuninę sistemą, lemti priešlaikinį odos senėjimą ir ilgalaikius piktybinius odos pokyčius. Tad kiekvienas nudegimas saulėje, ypač nusvilimas iki pūslių, didina melanomos – vienos agresyviausių odos vėžio formų, riziką.
Kadangi mažų vaikų oda – gerokai plonesnė nei suaugusiųjų, ji jautriau reaguoja į ultravioletinius spindulius. Užtenka vos keliolikos minučių tiesioginiuose saulės spinduliuose, kad oda nudegtų. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijomis, vaikus iki 1 m. rekomenduojama visiškai apsaugoti nuo tiesioginių saulės spindulių. Ne ką mažiau svarbu pasirūpinti paauglių oda, nes būtent tokiame amžiuje įdegis tampa itin madingas. Kadangi odos paraudimas – pirmasis odos nudegimo požymis, šeimos gydytoja primena, kad paaugliai taip pat turėtų atsakingai mėgautis saulės voniomis, neleisdami odai parausti ir nepamiršdami apsaugos priemonių net ir apniukusią dieną.
Kas padeda apsisaugoti nuo saulės spindulių?
- Karštomis dienomis pravartu dėvėti šviesius, laisvus, natūralaus pluošto drabužius, plačiakraštes skrybėles arba kepures su snapeliu.
- Vengti saulėkaitos aktyviausiu jos metu – nuo 11 iki 15 val.
- Akių apsaugai naudoti akinius su UVA ir UVB filtrais.
- Pagal gamintojo rekomendacijas naudoti apsauginius kremus su UVA ir UVB filtrais. Apsauginius kremus reikėtų tepti likus bent 20 minučių iki buvimo saulėje. Rekomenduojama kremu odą patepti pakartotinai kas 2 val. ar dažniau, jei yra tikimybė, kad kremo sluoksnis bus pašalintas maudantis ar pažeistas prakaituojant, nusitrynus į smėlį ar drabužius.
Ir vėl įgėlė? Pirmoji pagalba ištikus alergijai
Vasarą viena dažniausių alerginių reakcijų priežasčių – vabzdžių įgėlimai. Tiesa, šeimos gydytoja pastebi, kad alergija neišsivysto vabzdžiui įgėlus pirmą kartą. Ji pasireiškia pakartotinai kontaktuojant su alergenu, kai organizmas įsijautrina tam tikram alergenui ir pradeda gaminti specifinius (IgE) antikūnus, siekdamas nuo jo apsiginti.
Nors uodų įkandimai – erzinantys ir nemalonūs, dėl jų nerimauti nereikėtų, nes šie vabzdžiai į žmogaus organizmą nesuleidžia nuodų. Kur kas pavojingesni širšių, vapsvų ir bičių įgėlimai, nes įgeldami šie vabzdžiai suleidžia nuodus, kurie gali veikti kaip stiprus alergenas, sukeliantis imuninės sistemos reakciją. Visgi, ne visada ši reakcija yra alerginė. Dažniau ji – uždegiminė, kuomet imuninė sistema siekia neutralizuoti į organizmą patekusius nuodus, tad įgėlimo vieta gali patinti ar niežėti. Gydytoja pataria, įgėlus vienam iš šių skraidūnų, atkreipti dėmesį į įkandimo vietą. Jei buvo įgelta į ryklę, gerklas ar liežuvį, įgėlimas itin pavojingas, kadangi patinę organai gali sukelti kvėpavimo sutrikimą.
Pirmoji pagalba įgėlus plėviasparniam vabzdžiui (širšei, vapsvai ar bitei):
- pašalinti geluonį (vapsvos ir širšės nepalieka);
- odos dezinfekcija;
- įgėlimo vietos šaldymas;
- įgeltos galūnės pakėlimas;
- antihistamininiai vaistai (pasitarus su gydytoju).
Jeigu įgėlus vabzdžiui atsiranda bėrimas ne įgėlimo vietoje, patinsta veidas ar lūpos, jaučiamas dusulys ar svaigimas, krenta kraujospūdis, tai gali reikšti gyvybei pavojingą sisteminę alerginę reakciją (anafilaksiją). Pastebėjus šiuos simptomus, būtina nedelsiant kreiptis į medikus.
Saugus elgesys vandenyje ir sausumoje: ką būtina žinoti?
Vasara – geriausias metas aktyviam laisvalaikiui, tačiau neretai, užsiimdami aktyvia veikla, vaikai patiria traumų tiek sausumoje, tiek vandenyje. Siekiant jų išvengti, itin svarbu pasirūpinti tinkamomis apsaugos priemonėmis ir nepamiršti edukuoti atžalas.
Dažnai vaikų traumos yra susijusios su triukų mėginimu, važinėjimu per greitai ar pusiausvyros praradimu. Todėl važiuojant dviračiu, paspirtuku, riedučiais ar naudojant kitą transporto priemonę, būtina dėvėti šalmą, alkūnių, kelių, plaštakų apsaugas. Tai padės išvengti nubrozdinimų krentant ir sumažins tikimybę susilaužyti kaulus. Kaulų tankis ir trapumas priklauso nuo mikroelementų, tokių kaip, kalis, kalcis, vitaminas D, todėl mityboje svarbu užtikrinti reikiamą jų kiekį. Kaip pastebi „Altamedica“ Suaugusiųjų reabilitacijos klinikos kineziterapeutas Tomas Strankauskas, vaikams sunkiai sekasi išlaikyti pusiausvyrą atliekant pačius paprasčiausius pratimus, o tai didina riziką nugriūti, todėl patartina lavinti pusiausvyrą ir raumenų jėgą įvairiais pratimais.
Kalbant apie pavojus, tykančius vandenyje, labiausiai neramina vaikų skendimų statistika. Remiantis Lietuvos Respublikos Oficialiosios statistikos portalo duomenimis, dažniausiai spėjama išgelbėti tik 1 iš 10 skęstančių vaikų, o daugiausiai nuskęsta 1–4 metų amžiaus vaikų. Klaidinga manyti, kad skęstantis vaikas kviesis pagalbos. Į kvėpavimo takus patekus vandens, skęstantysis negali nei įkvėpti, nei iškvėpti, tad ir šauktis pagalbos nepavyksta. Siekdami pasirūpinti vaikų apsauga, tėvai turėtų kuo anksčiau pradėti mokyti vaikus saugaus elgesio vandenyje ir prie vandens taisyklių ir neleisti atžaloms:
- stumdytis, kutenti ar nardinti vienas kito;
- šokinėti nuo lieptelių;
- plaukti toli nuo kranto ant pripučiamų vandens žaislų;
- maudantis valgyti saldainius ar kramtyti kramtomąją gumą;
- nemokantiems plaukti eiti į vandenį vieniems.
Daugiau patarimų, kaip saugiai vasaroti ir nerizikuoti savo atžalų sveikata, rasite apsilankę www.altamedica.lt
