Savivaldybė skaičiuoja, kad už 1 ha žemės ūkio paskirties žemės kitąmet bus mokama vidutiniškai 1,7 euro daugiau, o už 15 arų gyvenamosios paskirties žemės – 3,7 euro daugiau. Tuo metu turintiems pramonės ir sandėliavimo paskirties žemę už 1 ha teks sumokėti maždaug 20,5 euro daugiau, o mokestis už hektarą komercinės paskirties žemės per metus pakils vidutiniškai 62,2 euro. Numatoma, kad mėgėjų sodų žemės sklypams žemės mokesčio tarifas nesikeis.
Taip pat kitiems metams nustatomi ir neapmokestinamieji žemės sklypų dydžiai fiziniams asmenims, kurių šeimose mokestinio laikotarpio pradžioje nėra darbingų asmenų (prie darbingų asmenų nepriskiriami mokyklų mokiniai ir aukštųjų mokyklų studentai, studijuojantys pagal dieninės ir nuolatinės studijų formų programas) ir kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba kurie yra sulaukę senatvės pensijos amžiaus ar yra nepilnamečiai.
Gargždų ir Priekulės miestuose neapmokestinamas žemės sklypo dydis – 0,15 ha, o kaimo vietovėje – 3,3 ha, pažymi savivaldybė.
Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad nuo kitų metų apleista visų paskirčių žemė bus apmokestinama padidintu 4 proc. tarifu, o nenaudojamiems, apleistiems žemės sklypams lengvata dėl neapmokestinamųjų žemės sklypų dydžių nebus taikoma.
Finansų ministerijos duomenimis, šiuo metu Klaipėdos rajono savivaldybės žemės mokesčio tarifai tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims yra mažiausi Lietuvoje. Taip pat, ministerijos skaičiavimais, žemės mokesčio dalis savarankiškai surenkamose savivaldybės pajamose yra viena mažesnių šalyje, o tarp kaimyninių savivaldybių – pati mažiausia – apie 7 proc.
