Tačiau, pasak Kėdainių krašto ūkininkų sąjungos pirmininko Dainiaus Sabulio, vaizdas laukuose rodo kiek kitokią situaciją.
Trečdaliu mažesnis derlius ir perpus mažiau žolės
„Ten, kur prastesnė žemė, kviečiai, rapsai yra išdegę, o dar šalna vasaros pradžioje užėjo, tai derlius tikrai skirsis nuo įprastinio. Nuostolių tikrai daug, prognozuojama, jog derlius bus 30 proc. mažesnis nei įprastai“, – komentavo Kėdainių krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas.
Anot jo, labiausiai nukentėjo javai, vasarinės kultūros.
„Neseniai pagaliau iškritęs lietus jau nelabai ką pagelbės, gal kažkiek vasarines kultūras padengs, bet labai abejoju, ar padarys didesnės įtakos“, – sakė D.Sabulis.
Nors pirmasis žolės šienavimas, pasak pašnekovo, vyko panašiu laiku kaip ir įprasta, tačiau žolės nupjauta perpus mažiau nei reikia. Ar užteks gyvulininkams pašarų, jis atsakyti negalėjo.
„Nežinau, dar tik pirma žolė nupjauta. Anksčiau pirmos žolės pjovimu būdavo nupjaunama 40 proc. jos poreikio, o dabar girdžiu, kad tik 20 proc. nupjauta, – sakė sąjungos pirmininkas. – Antrasis žolės šienavimas taip pat turėtų jau netrukus prasidėti, paprastai jis būna liepos mėnesį prieš rapsų šienavimą ar rugiapjūtę. Kadangi dabar prasidėjo lietūs, gal dar ją kiek ilgiau paauginsim, kokia savaitėle vėliau šienausim ir gal netgi didesnę normos dalį pasiimsim.“
Savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėja taip pat sutinka ir antrina sąjungos pirmininkui, jog nėra tokios srities ūkininkų, kurie nebūtų nukentėję nuo sausros.
„Manau, kad dėl sausros nukentėjo visų sričių ūkininkai, gal tik žalos mastas vienų bus didesnis, kitų – mažesnis.
Gyvulininkystės ūkiai neturėjo galimybės prišienauti žiemai pašarų, nuganė pievas, todėl sausros poveikis bus tikrai nemažas, grūdininkai taip pat negaus nemažo procento derliaus, ypač iš vasarojaus, kadangi ten, kur žemė prastesnė, tiek vasarinių, tiek žieminių kultūrų pasėliai lopais nurudę, derliaus iš jų beveik nebus, varpos trumpos, beveik tuščios.
Nors didieji daržininkystės ūkiai ir turi laistymo sistemas, tačiau tikrai ne visiems laukams, be to, laistymas tikrai neatstoja lietaus“, – sakė G.Kundrotaitė-Kozins.
Pagalbos prašančių kol kas nėra
Nepaisant to, jog jau dabar matomi akivaizdūs ūkininkų nuostoliai, G.Kundrotaitė-Kozins teigė, kad prašymų dėl pagalbos ir paramos skyrimo Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyrius nėra gavęs.
„Kėdainių rajono savivaldybės mero potvarkiu buvo sudaryta sausros padarinių žemės ūkio pasėliams ir augalams įvertinimo komisija, kuri įpareigota pagal ūkio veiklos subjektų pateiktus prašymus fiksuoti sausros poveikį, vietoje patikrinti ir vizualiai įvertinti nukentėjusių pasėlių plotus. Šią dieną gautas vieno ūkininko prašymas įvertinti sausros padarinius pasėlių laukuose“, – komentavo ji.
Paklaustas, ar iš tiesų ūkininkams nereikia jokios paramos ar kompensacijų dėl sausros padarinių D.Sabulis kalbėjo: „Ministerija labai įrodinėja, kad čia nėra jokios stichinės problemos. Pamatysime pagal derlių, kainas, ar tikrai nėra jokios problemos. Jiems spręsti.
Galėtų būti kokios nors lengvatos, pavyzdžiui, žemės mokesčių ar dar kokių nors. Kol kas dar jie svarsto, bet iš praktikos žinom, kuo visa tai baigiasi, o ypač su šita valdžia.“
Kritikos žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui ir pasipiktinimo Vyriausybės valandos metu Seime neslėpė ir Seimo narė Vilija Tragamadzė: „Sausros nėra, bet praktiškai važiuojant pro Kėdainių kraštą ir kitus kraštus matosi rezultatai… Ūkininkai pasiėmę paskolas ir kitų įsipareigojimų turi, kaip jūs ruošiatės jiems pagelbėti? Juk nereikia laukti bankrotų, reikia a priori (iš anksto – red. past.) dėlioti žingsnius.“
Palengvinimai ūkininkams
Anot G.Kundrotaitės-Kozins, žemės ūkio ministro teigimu, ūkininkams dėl sausros artimiausiu metu bus taikomi palengvinimai.
„Švelninama kontrolė, „Birželio mėnesio pabaigoje Europos Komisijai (EK) patvirtinus 2023 tiesioginių išmokų reglamentus, galimi tiesioginių išmokų avansai bus padidinti nuo 50 iki 70 proc., o kaimo plėtros plotinių ir su gyvūnais susijusių priemonių – nuo 75 proc. iki 85 proc. Mes, kaip valstybė, pasinaudosime galimybe taikyti maksimalius tiesioginių išmokų avansus visa apimtimi, kai tik naująjį reglamentą bus galima taikyti Lietuvos ūkiams.
Žemės ūkio ministerija, atsižvelgdama į pašarų gyvuliams trūkumą, taip pat kreipiasi į EK dėl papildomų išimčių negamybiniuose plotuose leisti ganyti ir ruošti pašarus, taikyti kitas išimtis, – aiškino skyriaus l. e. p. vedėja. –
Ūkininkams ir kitiems paramos gavėjams, kurie dėl sausros negalės įvykdyti su ES parama susijusių prisiimtų įsipareigojimų, nebus taikomos baudos ar sankcijos“, tačiau, jei pareiškėjas dėl ekstremalios situacijos konkrečioje vietovėje negali laiku įvykdyti nustatytų įsipareigojimų, jis privalo per 15 darbo dienų nuo tos dienos, kai sužinojo apie nuo pareiškėjo valios nepriklausančias aplinkybes apie sausros padarinius informuoti NMA individualiai, pateikdamas savo nukentėjusių pasėlių nuotraukas per „NMA AGRO“ mobilią programėlę faktui įrodyti.
Sprendimus dėl sankcijų netaikymo priims Nacionalinė mokėjimo agentūra, kuri vadovausis Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis bei ūkininkų pateiktomis sausros paveiktų laukų nuotraukomis.“
