Ji juosė dirbamo lauko viduryje stūksantį seną ąžuolą.
Širdį kombainu aplink šimtametį medį išpjovė jaunas ūkininkas Ailandas Barolis.
Iš drono gerai matomas piešinys padarytas ne savame, o kaimyno lauke. A.Barolis pas jį buvo atvažiavęs į talką, reikėjo skubėti baigti kūlimą iki prasidėsiant lietums.
„Čia buvo daugiaprasmė žinutė“, – šypsojosi 30-metis vaikinas.
Pirmoji jos reikšmė: meilė gamtai. Ūkininkas sakė ąžuolą turįs ir savame lauke, esančiame prie Stumbriškio, ir jį labai saugo.
Nuosavose ariamose žemėse esančius medžius, kaip kliudančius darbams, ūkininkai galėtų ir išpjauti, bet tokiam poelgiui jam ranka nekiltų.
Su kuliamąja priartėjęs prie šakotojo medžio prisiminė ir savuose laukuose augantį, tad ekspromtu ir gimė mintis ąžuolą pagerbti širdele.
Kaimynas tokiam talkininko sumanymui neprieštaravo.
Kita širdelės atsiradimo javų lauke prasmė romantiškesnė. Nuotrauką su lauke išpjauta širdimi jis įteikė mylimai moteriai Inetai, jųdviejų 5 mėnesių dukrytės Lukos mamai.
A.Barolis ūkininkauja kartu su tėvu Virginijumi Baroliu. Juodu augina grūdines kultūras. Senelių žemėse ūkininkauti pradėjo tėvas, o baigęs mokslus prie jo prisidėjo ir sūnus.
Vaikinas sako, kad priimti sprendimą likti kaime buvę lengva, nes niekad netraukė didmiesčiai ar laimės paieškos svetur.
