Giedrė Šlevinskė. Privačių miškų savininkams vien pažadų neužteks

Sausio pabaigoje Vilniaus širdyje prie Katedros aikštės vilniečiai galėjo pirmą kartą pamatyti medkirtę, medienvežę, ar skiedrovežį. Išvykimas iš Vilniaus buvo ir kiek subtilus – vaikai mojo, sirenos gaudė, tačiau tai nėra pergalingos ovacijos. Akcija siekta solidarizuotis su ūkininkais, o taip pat atkreipti dėmesį į miško savininkų interesų nepaisymą. Ūkininkai lyg ir sulaukė žodinio patvirtinimo dėl akcizų naštos ar daugiamečių pievų reglamentavimo lengvinimo, o štai miškininkystės rebusai buvo naujiena ir premjerei, ir Seimo pirmininkei.

​Sausio pabaigoje Vilniaus širdyje prie Katedros aikštės vilniečiai galėjo pirmą kartą pamatyti medkirtę, medienvežę, ar skiedrovežį.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
​Sausio pabaigoje Vilniaus širdyje prie Katedros aikštės vilniečiai galėjo pirmą kartą pamatyti medkirtę, medienvežę, ar skiedrovežį.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
G.Šlevinskė.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
G.Šlevinskė.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Privačių miško savininkų asociacijos direktorė Giedrė Šlevinskė

Feb 3, 2024, 10:03 AM, atnaujinta Feb 3, 2024, 10:04 AM

Visgi teigiamai nuteikia tai, jog mūsų žodis buvo išgirstas. Privačių miškų savininkai reikalauja atviro dialogo bandant steigti saugomas teritorijas jų valdose. Apmaudu, kad labai dažnai kalbama apie miško savininkų pareigas, tačiau sąmoningai nutylima apie jų teises.

Miško savininkai nėra prieš saugomas teritorijas, tačiau šių teritorijų plėtra neturi vykti privačių miškų savininkų sąskaita, turi būti sukurtas adekvatus kompensavimo už įsteigtas saugomas teritorijas mechanizmas, kaip tai daroma civilizuotose Europos šalyse.

Nakvojant Vilniuje miškų savininkai iš Kelmės ar Švenčionių anekdotus pasakojo apie paštininkus, kurie miškų ir žemės savininkams nešė valdiškai surašytas „gromotas“ apie atrastus varliagyvius ar atrastus lizdus vidury miško valdų bei aklinai apribotus darbus miškuose kilometru aplink.

Tuose laiškuose kukliai nutylima, kad į valdas buvo įsibrauta be savininkų žinios, visiškai neaišku, kada paukščiai ar varliagyviai aptikti ir nė žodžiu neužsimenama kokių galima tikėtis kompensacijų. Beje, panašią Švedijos gamtos apsaugos inspektorių veiklą smarkiai apribojo tenykštis Aukščiausiasis teismas, kuris uždraudė plėsti saugomas teritorijas ir riboti veiklą miškuose neišmokant adekvačių kompensacijų.

Lietuvos miškininkai susitikimuose pas premjerę ir Seimo pirmininkę taip pat aiškinosi, kur keliauja lėšos už parduotą žaliavinę medieną apmokestinus 5 proc. mokesčiu pajamas iš miškų ūkio veiklos.

Yra ir kitų opių problemų. Nerimą kelia vis dar įstrigęs leidimų kirsti mišką išdavimas, rizika dėl galimo medienos žaliavos trūkumo. Darbai miškuose šiuo metu turėtų virte virti, deja, situacija yra priešinga.

Medienos ruošos veiklos ribojimas šaltuoju metų laiku yra trumparegiškas. Nuo senų senovės malkas lietuviai ruošdavo žiemą, kai žala gamtai būdavo minimali.

Be abejo, medienos, biokuro šaliai tikrai reiks, o poveikio faunai, florai neišvengsime. Visi kartu turime galvoti, kaip jį minimizuoti. Todėl pragmatiškus sprendimus, kaip, kur ir kada išduoti leidimus kirsti, reikėjo priimti dar prieš darbymečio piką rudens pradžioje.

Šios protesto akcijos parodė, kad galime būti vieningi ir tai tik pradžia.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.