Žemdirbiai netoli pagrindinio kelio esančioje aikštelėje atsigabeno sunkvežimį, kuris apkabinėtas plakatais: „Žaliasis kursas = Lenkijos nykimas“, „Protestas prieš žemės ūkio produkciją iš Ukrainos“, „Be mūsų būsite alkani vilties ir blaivybės“, „Žaliasis kursas = badas“, „Ūkininkų protestas visoje šalyje“.
Akciją pasienyje su Lietuva organizuojantis Lenkijos ūkininkų atstovas Karolis Pieczynskis tikino, kad savaitę laiko vyks ne blokada, o protestas. Pasak jo, bus tikrinamas sunkusis transportas atvažiuojantis iš Lietuvos.
„Tai nebus blokada, skirtingai nei kai kuri medija visą savaitę kalbėjo. Protestas bus tinkamoje formoje. Kartu su sienos apsaugos, mokesčių inspekcijos tarnybomis nusprendėme, kad tai bus kontrolė“, – pasienyje žurnalistams teigė K. Pieczynskis.
„Mes būsime čia 7 dienas 24 valandas per parą, bet tikrąjį darbą darys institucijos. Jie tikrins sunkųjį transportą kuris atvažiuoja iš Lietuvos ir tikrins kas juose vežama“, – pažymėjo jis.
Į pasienį atvykti planuoja ir Lietuvos delegacija, kurią sudaro NKVC vadovas Vilmantas Vitkauskas, VRM viceministras Vitalijus Dmitrijevas, ŽŪM Kancleris Aleknavičius, Susisiekimo ministerijos kancleris Ramūnas Dilba, generalinis komisaras Renatas Požėla, VSAT vadas Rustamas Liubajevas, Migracijos departamento direktoriaus pavaduotojas Vygantas Paigozinas, Lietuvos ambasados Lenkijoje atstovai.
Delegacija sieks išklausyti Lenkijos ūkininkų reikalavimų, pateikti Lietuvos turimą informaciją. Visą informaciją, kurią pateiks Lenkijos institucijos ar ūkininkai, Lietuvos institucijos planuoja patikrinti.
Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas penktadienį nuotoliniu būdu susitinka su Lenkijos žemės ūkio ministru, o Susisiekimo ministerija tariasi su Lenkijos institucijomis, kad sunkiajam transportui būtų leista važiuoti per Lazdijų kryptį, jeigu prie Kalvarijos pradėtų formuotis spūstis.
Baiminamasi, kad įtampa tarp Lenkijos ir Ukrainos gali būti išnaudota Rusijos provokatorių.
Praėjusią savaitę Lenkijos ūkininkai blokavo kelius į Ukrainą, taip pat – pagrindinį šalies greitkelį į Vokietiją. Protestuojama dėl, lenkų žemdirbių vertinimu, nesąžiningos konkurencijos, nes ukrainiečių grūdai yra pigesni ir mažina produkcijos kainas visoje Europoje.
Prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė sako, kad panašūs protestai vyksta visoje Europos Sąjungoje (ES) ir Lenkija šiuo klausimu nėra išskirtinė šalis. Tačiau, kalbėdama apie ukrainietiškų grūdų aspektą, ji tikino, jog susidariusia situacija Rusija pasinaudos ir stengsis įpilti „žibalo į ugnį“.
A. Skaisgirytė taip pat kalbėjo, kad artimiausiu metu buvo planuojamas Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos prezidentų susitikimas, tačiau dėl ūkininkų protestų jis nukeltas vėlesniam laikui.
Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas aiškino, kad situacija nėra lengva, tačiau Lenkijos institucijos yra patikinusios, jog dalis sunkiojo transporto galės būti nukreipta į Lazdijų pasienio kontrolės postą.
V. Vitkauskas tikino, kad duomenų dėl situacijos kurstymo iš Rusijos pusės nėra, tačiau Maskva situaciją gali išnaudoti. Vis tik jis pažymėjo, kad bendradarbiavimas su Lenkija vyksta intensyviai ir yra aukštumoje.
Jis teigė, kad penktadienį ryte vyks į Lietuvos–Lenkijos pasienį ir esant poreikiui, NKVC galės prisidėti prie situacijos suvaldymo.
Susisiekimo ministerijos kancleris Ramūnas Dilba pažymėjo, kad šiuo metu kelyje Lazdijai–Augustavas transporto priemonės sveriančios daugiau negu 12 tonų negali važiuoti, tačiau lenkai gali suteikti galimybę atverti sunkiasvoriam transportui ir šį kelią.
Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas yra atmetęs Lenkijos ūkininkų kaltinimus dėl ukrainietiškų grūdų transportavimo. Jis aiškino, kad yra pasirengęs tiesioginiam kontaktui bei dirba intensyviai, jog blokada būtų kaip įmanoma trumpesnė.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas teigia, kad prasidedant Lenkijos ūkininkų blokadai, bus skiriamos papildomos pajėgos, jog pasienyje su šia šalimi būtų užtikrinta viešoji tvarka.
Remiantis ŽŪM pateiktais Valstybės duomenų agentūros išankstiniais 2023 m. duomenimis, iš Lenkijos grūdų importuota 39,2 proc. mažiau palyginti su 2022 m. Importuoti grūdai iš Lenkijos 2023 m. sudarė po 0,2 proc. visame Lietuvos grūdų importo kiekyje ir vertėje. Ši dalis 2022 m. siekė po – 2,2 proc.
Eksportuoti grūdai į Lenkiją 2023 m. sudarė 0,8 proc. viso Lietuvos eksportuoto kiekio ir 1,5 proc. visos eksporto vertės. Ši dalis 2022 m. buvo – 0,9 proc. viso kiekio ir 1,4 proc. vertės. Grūdų importe iš Lenkijos dominuoja kukurūzai, kurie 2023 m. sudarė 82,5 proc. viso iš Lenkijos importuoto grūdų kiekio ir 69,5 proc. importo vertės.
Kukurūzų importas iš Lenkijos 2022 m. siekė 81,8 proc. viso grūdų kiekio ir 74,6 proc. importo vertės. Grūdų eksporte į Lenkiją 2023 m. dominavo avižos, kurių išvežta 9,5 tūkst. t arba 29,5 proc. viso eksportuoto į Lenkiją kiekio. Tačiau 2022 m. eksporte dominavo miežiai, kurie sudarė 25 proc. viso eksportuoto kiekio.
2023 m. Ukraina į Europos Sąjungą eksportavo 19,77 mln. tonų grūdų, arba 24 proc. daugiau, negu 2022 m. (15,96 mln. t). Visame ES javų importe tai sudarė – 5,2 proc., o 2022 m. – 8,6 proc. Kviečių iš Ukrainos į ES šalis kiekis 2023 m. buvo beveik dvigubai didesnis, palyginti su 2022 m.
Bendras Ukrainos grūdų importas iš Ukrainos į Lietuvą 2023 m., palyginti su 2022 m. padidėjo 1,5 proc., nuo 114 iki 115,7 tūkst. t. Kviečių importas išaugo 45 proc., nuo 25,9 iki 37,7 tūkst. t, miežių – nuo 23 iki 335 tonų, kukurūzų – sumažėjo 12 proc., nuo 87,8 iki 77,6 tūkst.t. 2023 m. Ukrainos grūdų importe į Lietuvą kviečiai sudarė 33 proc., kukurūzai – 67 proc.
Bendras Ukrainos grūdų importas į Lenkiją 2023 m., palyginti su 2022 m. sumažėjo 59 proc., nuo 2 449 iki 1 015 tūkst. t. Kviečių importas sumažėjo 34 proc., nuo 522,9 iki 347,2 tūkst. t, kukurūzų – sumažėjo 72 proc., nuo 444,3 iki 125,1 tūkst. t. 2023 m. Ukrainos grūdų importe į Lenkiją kviečiai sudarė 34 proc., kukurūzai – 59 proc.
