Lenkija beviziu režimu ketina netrukus vilioti medicinos turistus ir poilsiautojus iš Kaliningrado. Rusai esą jau užsisako keliones.
Per metus į Lietuvą užsuka gydytis ar reabilituotis per 20 tūkst. užsienio turistų. Galbūt jų būtų daugiau, jei šalis plačiau atvertų vartus rytiečiams. Tačiau įžvelgiama daug pavojų.
Daugiausia atvyksta iš Rytų
Privačios medicinos įstaigos skaičiuoja, kad operacijų ir gydymo į mūsų šalį atvyksta iki 10 tūkst. užsieniečių. Dažniausiai Lietuvos gydytojai pacientų sulaukia iš Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos. Pastaraisiais metais gausėja ligonių būrys iš Kazachstano ir Azerbaidžano.
Šie turistai sudaro 70–80 proc. užsieniečių, Lietuvoje ieškančių medikų pagalbos. Likusi dalis – atvykėliai iš Europos Sąjungos, dažniausiai Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Olandijos, taip pat Skandinavijos šalių.
Anot Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos (LPSPĮA) prezidento Laimučio Paškevičiaus, nors į mūsų šalį atvykstančių gydytis užsieniečių kasmet vis daugiau, jų dar ne tiek, kiek galėtų priimti Lietuvos klinikos.
Užsieniečiai dažniausiai atvyksta bendro sveikatos patikrinimo, širdies ligų diagnostikos, akių operacijų, plastinių operacijų ar gydytis nevaisingumo.
Sprendžia kaip kas nori
Tarptautinių tyrimų duomenimis, medicinos ir sveikatinimosi turistai išleidžia dvigubai daugiau nei tie, kurie vyksta į šalį pažintiniu tikslu. O pajamos, uždirbamos iš atvykstamojo medicinos turizmo, kasmet auga po 35 proc.
Pasak L. Paškevičiaus, kad tuo galėtų pasigirti ir Lietuva, trūksta aiškios supaprastintos Šengeno vizų išdavimo tvarkos artimiausiems kaimynams ir buvusios Sovietų Sąjungos pietinių respublikų gyventojams.
Vizos gydytis į Lietuvą vykstantiems užsieniečiams yra išduodamos taikant tam tikras lengvatas. Tačiau gydytis keliaujančių turistų reikalus tvarkančios agentūros tikina, kad daug ką lemia tik konsulatų darbuotojų geranoriškumas.
„Skiriasi tvarka ir reikalavimai Lietuvos konsulatuose posovietinėse šalyse. Vienų darbuotojai supranta, kad tokie atvejai yra skubūs, kituose medicinos turistus tapatina su kitais turistais ir išimčių nedaro”, – sakė Lietuvos privačių medicinos įstaigų prezidentas L. Paškevičius.
Medikai siekia, kad medicinos ir sveikatinimosi turistams būtų išduodamos trijų rūšių vizos. Labai skubi būtų parengiama per 1 dieną ir ji būtų skirta tiems, kuriems reikia operacijos. Skubi būtų išduodama per 1–3 dienas. O tie, kurie vyksta plastinių operacijų, galėtų palaukti – tiek, kiek laukia kiti turistai.
Užsienio turizmo agentūroms, kurios yra sudariusios sutartis su Lietuvos privačiomis klinikomis, kelia keblumų ir tai, kad vieni konsulatai reikalauja tik gydymo plano, kiti – visų medicinos dokumentų originalų.
Neabejoja būsima tvarka
Lenkija nusprendė prisivilioti daugiau medicinos turistų ir poilsiautojų iš kaimyninės Kaliningrado srities.
Kaliningradiečių prašymas įsileisti juos be vizų Lietuvoje ir Lenkijoje buvo sutiktas skirtingai. Lenkai įsitikinę, kad tai duos daugiau pajamų sanatorijoms, viešbučiams.
Dėl bevizio režimo jau susitarė Lenkijos ir Rusijos aukščiausi pareigūnai. Tiesa, dar trūksta parlamentų sprendimo.
O mūsų šalyje baiminamasi, kad tokiu atveju dar labiau padidėtų kontrabanda, nusikaltėliai iš Kaliningrado galėtų nevaržomai patekti į Lietuvą.
Jau užsisako keliones
Skelbiama, kad kaliningradiečiai jau užsisako keliones į Lenkiją. „Rusai noriai vyksta gydytis tiek į Lenkiją, tiek į Lietuvą. Tikiu, kad lenkams įvedus bevizį režimą Kaliningrado sričiai šis srautas išaugs.
Juolab Lenkija arti, o medicinos paslaugos joje pigesnės nei Rusijoje”, – „Lietuvos rytui” kalbėjo Kaliningrado medicinos tarpininkų bendrovės „Medexpert” vyriausiojo gydytojo pavaduotoja Jelena Bulaj.
Lenkijoje kaliningradiečiai dažniausiai ieško pagalbos cerebrinio paralyžiaus kamuojamiems vaikams.
„Į Lietuvą, kurioje paslaugos kainuoja brangiau nei Lenkijoje, rusai vyksta dėl širdies negalios – tiek operuotis, tiek vėliau reabilituotis”, – sakė J. Bulaj.
Tiesa, po šią ES šalį srities gyventojai galės važiuoti tokį atstumą, kokio dydžio yra Kaliningrado sritis.
Kaliningrado sritis iš šiaurės į pietus driekiasi 108, iš Rytų į Vakarus – 205 kilometrus. Lietuva sutinka kaliningradiečius įsileisti ne daugiau nei 50 kilometrų.
Nuomonės – skirtingos
Rusai siekia, kad Lietuva pasektų lenkų pavyzdžiu ir įsileistų gerokai giliau.
Tačiau dėl to, ar Lietuvai reikia plačiau atverti vartus Kalininingrado gyventojams, nesutaria politikai.
Vieni įžvelgia pavojų, kad per sieną plūstelės dar didesnė cigarečių ir degalų banga. Kiti mano, kad tokiu būdu mūsų šalies sanatorijos ir kurortai sulauktų daugiau poilsiautojų ir besigydančiųjų.
„Lenkai kaliningradiečiams taikys bevizį režimą ir pritrauks daugiau medicinos turistų. O mes kažkodėl elgiamės kitaip”, – stebėjosi europarlamentaras Justas Paleckis.
Europos Parlamento narys Vytautas Landsbergis įsitikinęs, kad taip Rusija siekia gauti bevizį režimą visoje ES: „Kol kas rusams nepavyko gauti bevizio režimo visoje ES. Tai dabar Europą ima po gabaliuką.”
Stebėjosi ir vokiečiai
„Jei būtų atverta siena, per ją keliautų gangsteriai, ginklai ir narkotikai”, – įžvelgė pavojų ir europarlamentaras Leonidas Donskis.
Tačiau jo kolega J. Paleckis įsitikinęs, kad tikrieji nusikaltėliai iš Kaliningrado jau seniai turi laisvę keliauti po Europą.
„Jie čia įsigijo nekilnojamojo turto, tai užtikrina galimybę laisvai keliauti po Šengeno valstybes. Užverdami kelią Kaliningradui, mes iš tiesų užkertame galimybę į mūsų šalį patekti paprastiems žmonėms”, – mano J.Paleckis.
Europarlamentaras pasakojo neseniai susitikęs su Vokietijos verslininkais, dirbančiais Kaliningrade: „Jie stebėjosi dėl mūsų sprendimo taikyti tik dalinį bevizį režimą. Kitaip pasielgę lenkai nusiurbs visus poilsiautojus ir norinčius pasilepinti sanatorijose”.
